Baigiantis 2015 metams Lietuvos kino centras paskelbė valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų konkursą. Filmus šia proga kuria režisieriai Raimundas Banionis, Audrius Stonys, Algirdas Tarvydas, Karolis Kaupinis, Kristina Buožytė, Marija Stonytė, Andrius Bartkus, Ramunė Rakauskaitė, Martina Jablonskytė, Sandro Bozzolo, Saulius Beržinis, Andrius Lekavičius, Ronaldas Buožis, Eimantas Belickas, Miglė Satkauskaitė, Gediminas Šiaulys, Antanas Skučas. Laukiama 17 įvairių žanrų kino filmų, kurie ekranus pasieks per 2018–2019 metus.
Svarbu pastebėti, kad nacionalinis kinas visada skiria dėmesį šalies istorijai ir kultūrai svarbioms temoms. Ne taip seniai didelio žiūrovų dėmesio sulaukė režisieriaus Donato Ulvydo „Emilija iš Laisvės alėjos“, o šiais metais kino salėse matysime Audriaus Juzėno „Pelėdų kalną“, Mariaus A. Markevičiaus „Tarp pilkų debesų“. Metai bus dosnūs besilankantiems kino teatruose – be šimtmečiui skirtų projektų laukiama virš dešimties įvairių temų, žanrų ir autorių nacionalinių filmų premjerų.
Šventiniai 2018-ieji sutapo ir su Europos paveldo metais, todėl Lietuvos kino centras daug dėmesio šiemet skirs ne tik naujausiems filmams, bet ir restauruoto kino paveldo pristatymui ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Suplanuota kompleksiška sklaidos programa svetur šiemet numato retrospektyvas, kino savaites, specialias filmų programas festivaliuose, temines paskaitas, skirtas kino istorijai, susitikimus su filmų kūrėjais, aktoriais.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirti metai prasidėjo šiuo metu Paryžiuje, „La Cinémathèque Française“ vykstančia bene didžiausia pastarųjų metų lietuvių kino retrospektyva. Lietuvos kiną pristato daugiau nei 30 filmų programa, išleistas specialus leidinys prancūzų kalba.
„Nuoseklus pastarųjų metų kino bendruomenės ir Lietuvos kino centro darbas paskatino padidėjusį pasaulio kino bendruomenės dėmesį. Todėl šiemet galėjome gerokai praplėsti kino projektų geografiją nuo Europos šalių iki Kinijos. Laukia išties įdomūs metai. Esame dėkingi Lietuvos Respublikos ambasadoms, lietuvių bendruomenėms bei ilgamečiams partneriams visame pasaulyje. Planuojami projektai paskatino dar glaudesnę Baltijos šalių partnerystę“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Vasario 16-ąją Lietuvos kino industrija minės būdama viename svarbiausių Europos kino renginių – Berlyno kino festivalyje ir mugėje. Šia proga pirmą kartą bus pristatomi virtualios realybės projektai, skirti šalies istorijai ir kultūrai. Režisierė Kristina Buožytė interaktyviame kūrinyje „Angelų takais“ pakvies į kelionę po M. K.Čiurlionio paveikslus skambant autoriaus muzikai. Žiūrovas pateks į magišką garsiausio šalies dailininko ir kompozitoriaus pasaulį. Kitokią patirtį pristato projektas „Laisvės kodas 13“ (rež. Andrius Lekavičius), kuris nukels į sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto Vilniuje. Tikimasi, kad Lietuvai itin svarbi tematika, pristatoma naujais pasakojimo būdais, sulauks tarptautinių festivalių, platintojų dėmesio.
Vasario mėnesį Baltijos šalių kino programa „Pure Baltic“ bus rodoma tarptautiniame Glasgow kino festivalyje Jungtinėje Karalystėje, kovą Lietuvos kino filmai ir kūrėjų delegacija keliaus į Kiniją, kurs vyks pirmoji Azijos rinkai skirta lietuviško kino savaitė bei bus tariamasi dėl dvišalį bendradarbiavimą skatinančių iniciatyvų.
Pavasarį lietuviški filmai aplankys festivalius Danijoje, Vokietijoje, Italijoje. Ryškiu akcentu taps Centrinės ir Rytų Europos kino festivalyje „Go East“ (Wiesbaden, Vokietija) rengiamas keturių dienų kino simpoziumas, skirtas Baltijos šalims. Europos kino ekspertai analizuos kino tradiciją, diskutuos apie kultūrinį identitetą, žiūrovams bus pristatomi restauruoti klasikiniai kino filmai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Vasarą vėl vyks trišalis kino mainų projektas „Baltijos kino dienos“, antrąkart kviesiantis į nemokamus kino seansus Vilniaus, Rygos ir Talino žiūrovus. Pernai Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino centrų iniciatyva rodomi kaimyninių šalių filmai Vilniuje per keletą dienų sukvietė daugiau nei 2000 žiūrovų. Šiemet programos dėmesys – trijų šalių specialiai šimtmečiui paminėti kuriamiems filmams. „Džiaugiamės pirmaisiais šio projekto rezultatais. Nacionalinės trijų šalių kino institucijos sieks, kad ši idėja išaugtų į laukiamą kasmetinę vasaros tradiciją, padėsiančią Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiūrovams atrasti, kas vyksta Baltijos šalių kine. Ilgainiui tikimės vis daugiau kaimynų sukurtų filmų pamatyti ir kino teatrų repertuare“, – sako Rolandas Kvietkauskas.
Rudenį lietuviška dokumentika, vaidybiniai filmai, lydimi delegacijų, lankysis Ispanijoje, Latvijoje, Islandijoje ir kelissyk užsuks į svarbius festivalius Vokietijoje. Planuojamos kino savaitės Varšuvoje ir Maskvoje. Gruodžio mėnesį šventinius metus ketinama užbaigti Baltijos šalių kino programa Tbilisio kino festivalyje.
Nebus pamiršti ir Lietuvos žiūrovai. Netruks nacionalinio kino premjerų – greta baigiamų gaminti kino filmų vieni po kitų prisistatys šimtmečiui skirti kūriniai, visuomenei dar aktyviau bus pristatomas šiuolaikiniams ekranams pritaikytas atgimstantis Lietuvos kino paveldas. Lietuvos kino centras šiemet padvigubino biudžetą kino restauravimui ir skaitmeninimui, taip pat didins dėmesį jo pristatymui visoje Lietuvoje – planuojama surengti kino klasikos savaitgalius regionuose.
