„Sergejus Loznica su visa kūrybine grupe po premjeros buvo sutikti ovacijomis, nors, tiesa, pasigirdo ir švilpimų. Bet tai daugiausia buvo, bent jau kiek sužinojome, rusų kritikai, žurnalistai, kurie šitaip išreiškė savo nepasitenkinimą pasakojama istorija“, – teigia L. Bytautaitė.
– Papasakokite apie ketvirtadienio vakarą vykusią ukrainiečių režisieriaus S. Loznicos filmo „Nuolankioji“ premjerą Kanuose.
– Premjera buvo labai iškilminga ir pakili, kupina jaudulio. Raudonuoju kilimu žengėme kartu su visa kūrybine grupe, Lietuvos kino centro vadovu Rolandu Kvietkausku, kino kūrėjais, prie filmo sklaidos prisidėjusio nacionalinio transliuotojo LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi.
Lipome raudonais laiptais ir buvome apakinti fotografų blyksčių ir dėmesio. Jaudulys buvo didžiulis, o ši premjera – labai laukiama. Kai prasidėjo filmas, pamačius LRT vardą didžiajame kino salės, talpinančios 4000 žiūrovų, ekrane, jautėme kūrybinę satisfakciją.
Filmas truko daugiau nei 2 valandas, S. Loznica su visa kūrybine grupe po premjeros buvo sutikti ovacijomis, nors, tiesa, pasigirdo ir švilpimų. Bet tai daugiausia buvo, bent jau kiek sužinojome, rusų kritikai, žurnalistai, kurie šitaip išreiškė savo nepasitenkinimą pasakojama istorija. Režisierius pakankamai subtiliai, ironiškai, net poetiškai per vienos moters istoriją piešia iki šiol Rusijoje gyvą pažeminimo ir smurto paveikslą. Piešia plona, subtilia linija, bet įtaigiai ir pakankamai jaudinančiai.
Filme pasakojama apie moterį iš mažo Rusijos miestelio, kuriai grąžinamas jos siuntinys, siųstas kalėjime bausmę atliekančiam vyrui. Nusprendusi išsiaiškinti, kodėl jos siuntinys nebuvo įteiktas, ji vyksta į kalėjimą, kuris yra atokioje Rusijos vietovėje. Taip prasideda pažeminimo ir smurto istorija. Filmą kūrė menininkai iš Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Nyderlandų ir Lietuvos.
– Filmas dalyvauja pagrindinėje konkursinėje Kanų kino festivalio programoje ir varžosi dėl apdovanojimo. Ar teko išgirsti atsiliepimų po premjeros?
– Dabar užkulisiuose daug kas kalba, kad S. Loznicos juosta „Nuolankioji“ gali būti viena iš favoričių, nors tai – filmas, kuris savo stilistika nelabai gali patikti žiuri pirmininkui Pedro Almodovarui. Tikimės, kad vieną iš svarbių apdovanojimų šis filmas gali pelnyti, bet, be abejo, reikia sulaukti sekmadienio vakaro, kada bus skelbiami konkursinės programos nugalėtojai. Reikia nepamiršti, kad žurnalistų festivalio metu dėliojami reitingai ne visuomet sutampa su komisijos nuomone, ir kartais žiuri verdiktas būna visiškai kitoks.
Vis dėlto norime pasidžiaugti, kad filmas, kurio bendraautorių sąraše yra ir Lietuva, dalyvauja pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje, jo kūrėjams yra suteikta teisė dalyvauti raudonojo kilimo ceremonijoje ir prisistatyti publikai bei pasimėgauti didžiuliu užsienio žiniasklaidos dėmesiu.
– Lietuva vis dažniau įsitraukia į bendrus tarptautinius kino projektus. Kokiais kino specialistais galime pasidžiaugti ir kodėl užsienio šalys renkasi bendradarbiavimą su Lietuva kine?
– Dirbti koprodiuseriu yra pakankamai sudėtinga. Viena žymiausių mūsų kino prodiuserių Uljana Kim aktyviai bendradarbiauja kurdama daugybę filmų su kitomis šalimis. Lietuva tapo partnere ir kuriant Sergejaus Loznicos filmą. „Nuolankiosios“ montažo režisierius yra lietuvis Danielius Kokanauskis, garso režisierius – Vladimiras Golovnickis. Už aktorių atranką taip pat atsakingi buvo lietuviai. Tai rodo, kad Lietuvos indėlis yra tikrai svarus. Džiaugiamės ir tuo, kad prie filmo sklaidos prisidėjo ir LRT. Po vakarykštės premjeros jaudulys filmo kūrėjams jau atslūgo, o dabar su nekantrumu laukiame sekmadienio vakaro, kuomet ir bus dalinamos „Auksinės palmės šakelės“.
LRT.lt primena, kad į tarptautinio kino festivalio programą šiemet įtraukti du Lietuvos kino centro ir LRT paremti vaidybiniai filmai – Šarūno Barto „Šerkšnas“ ir Sergejaus Loznitsos „Nuolankioji“. Festivalio uždarymo ceremonija vyks gegužės 28 d., sekmadienį, kuomet bus išdalintos „Auksinės palmių šakelės“.