Režisieriaus Algimanto Puipos tęstinės gamybos projektui „Edeno sodas“, kurį prodiusuoja viešoji įstaiga „Studija 2“, šiemet skirta 900 000 litų parama, dar 300 000 litų planuojama skirti kitąmet. Praėjusiais metais projekto parengiamiesiems darbams buvo skirtas 58 000 litų valstybinis finansavimas.
Režisieriaus Allano van O.T. Anderseno tęstinės gamybos filmui „Pabėgimas iš saulės miesto“ šiemet skirta 1 400 000 litų, taip pat kitąmet rekomenduojama skirti 400 000 litų. Filmo parengiamuosius darbus LKC praėjusiais metais parėmė 86 250 litų. Tai bendras Lietuvos, Danijos ir Nyderlandų projektas.
Išaugęs paraiškų skaičius atskleidė mūsų kino sektoriaus potencialą, vertintojams suteikė galimybę rinktis geriausius projektus.
„Šių metų kino gamybos konkursui buvo pateikti beveik visi projektai, kurių vystymą LKC rėmė 2013 metais. Džiaugiamės, kad praėjusių metų sprendimai pasiteisino ir šiemet galėjome paremti projektų „Pabėgimas iš saulės miesto“ ir „Edeno sodas“ gamybos darbus“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Režisieriaus Kristijono Vildžiūno tęstinės filmo „Senekos diena“ gamybai šiemet skirta 1 400 000 litų, kitąmet planuojama skirti dar 200 000 litų. Tai – bendros gamybos projektas su Latvija, Estija ir Prancūzija. Projektą prodiusuoja „Uljana Kim ir Ko“.
Taip pat 750 000 litų paremtas ir tęstinis režisierės Linos Lužytės projektas „Ar tu mane myli“. Filmų gamybos įmonės „Just a moment“ prodiusuojamo projekto gamyba praėjusiais metais jau buvo paremta 150 000 litų. Tai bendros gamybos projektas tarp Lietuvos, Prancūzijos ir Rumunijos.
Šiemet pirmą kartą valstybinis finansavimas skirtas bendros produkcijos projektams, kuriuose Lietuvos prodiuseriai dalyvauja mažumos bendragamintojo teisėmis.
Režisieriaus Daviso Simanio filmui „Pelenų sanatorija“ (Latvija) skirtas 100 000 litų finansavimas.
Projekto gamintojai – Latvijos įmonė „Locomotive Productions” ir Lietuvos įmonė „Uljana Kim ir Ko ”. Suomijos režisieriaus Mikko Kuparineno filmui „Vilnius – Inter 965“ taip pat skirtas 100 000 litų finansavimas. Filmą prodiusuoja suomių įmonė „Mjolk movies OY“ , o mažumos bendragamintojo teisėmis projekte dalyvaus Lietuvos kino gamybos įmonė „ARTbox“.
Debiutuojantys režisieriai ir kino meistrai pateikė originalius ir stiprius kūrybinius sumanymus, nagrinėjančius asmens tapatybės problematiką, iškeliančius aktualias šiandienos visuomenės netobulumo temas ir istorinės atminties klausimus.
Valstybinis finansavimas skirtas ir vienam trumpametražiam vaidybiniam filmui – režisierės Gerdos Krutajos projektui „Tvanas Šančiuose“. Filmo gamyba paremta 100 000 litų.
„Konkursui buvo pateikta net 16 ilgo metro vaidybinių kino projektų. Tarp paraiškovų ir filmų kūrybinių komandų – nemažai žinomų kūrėjų vardų. Išaugęs paraiškų skaičius atskleidė mūsų kino sektoriaus potencialą, vertintojams suteikė galimybę rinktis geriausius projektus. Debiutuojantys režisieriai ir kino meistrai pateikė originalius ir stiprius kūrybinius sumanymus, nagrinėjančius asmens tapatybės problematiką, iškeliančius aktualias šiandienos visuomenės netobulumo temas ir istorinės atminties klausimus, – sako LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas, – nors ir padidėjęs, biudžetas nėra pakankamas finansuoti visus gerus projektus, todėl vertinant paraiškas buvo griežtai taikomi nustatyti vertinimo kriterijai. Paramos sulaukė stipriausi projektai, tačiau viliamės, kad dalis paraiškovų, negavusių paramos šiemet, patobulintas paraiškas pateiks kitų metų konkursui.“
Vertinant šių metų paraiškas pastebėta, jog kuriama vis daugiau žanrinių projektų: psichologinis trileris, komedija, romantinis siaubo filmas, istorinė melodrama. Taip pat minėtina, kad šių metų paraiškovai įrodė esantys imlūs naujovėms: dalis nacionalinio kino gamintojų nurodė sieksiantys pasinaudoti metų pradžioje įsigaliojusios mokestinės lengvatos kinui teikiamais privalumais.
Viena labiausiai išsiskiriančių šiemet konkursui teiktų paraiškų problemų – nemažai gamybos finansavimui teikiamų projektų buvo nepakankamai parengti. Kai kurių scenarijai nebuvo išbaigti, paraiškovai neturėjo numatę partnerių ar surinkę kūrybinės grupės. Tokie ir panašūs aspektai sukėlė abejonių dėl paraiškovų pasirengimo filmų gamybos etapui.
Paramos sulaukė stipriausi projektai, tačiau viliamės, kad dalis paraiškovų, negavusių paramos šiemet, patobulintas paraiškas pateiks kitų metų konkursui.
Taip pat pastebima, kad paraiškovai dažnai siekia taisyklėse leidžiamo maksimalaus finansavimo, kuris ne visuomet atitinka projekto poreikius. Be to, neretai siekiama bendros produkcijos su kitomis šalimis, nors pagal pateiktą projektą ji nėra būtina.
Šiemet Lietuvos kino centras jau skyrė valstybinį finansavimą dviem filmų tęstinės gamybos projektams: režisierės Alantės Kavaitės vaidybinio pilnametražio filmo „Sangailė“ tęstiniams gamybos darbams skirta 200 000 litų, režisieriaus Arūno Matelio dokumentinio filmo „Gladiatoriai. Kita planeta“ tęstiniams gamybos darbams skirta 250 000 litų parama.
Kitą savaitę bus skelbiami dokumentinių ir animacinių filmų gamybos, o iki mėnesio pabaigos – ir parengiamųjų darbų kino projektų finansavimo rezultatai. Paraiškų teikėjams bus išsiųstos raštiškos išvados apie kiekvieną projektą.
