Lietuvės filmas „Meistras ir Tatjana“, pasakojantis apie vieną ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų, genialų fotografą ir jo gražuolę žmoną bei jų aistringą ir fatališką meilę, JAV sulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Čikagoje filmas buvo „sold out“. Tie, kurie nepateko į abi peržiūras, teiravosi alternatyvių būdų, kaip vis dėlto galėtų pamatyti šį filmą. Ir tokių klausimų aš sulaukiu kone kasdien, dėl to labai džiaugiuosi, kad „Meistras ir Tatjana“ bus pagaliau oficialiai pasiekiamas internete, – sako G. Žickytė.
– Žinoma, tai ne tas pats: stebėti filmą didžiajame ekrane ar namuose. Net Gene Siskel, vadovaujantis vienam žymiausių kino centrų Čikagoje, kuriame ir buvo parodytas filmas „Meistras ir Tatjana“, man pasakė, kad didžiulis skirtumas tarp to įspūdžio, kurį patyrė, pasižiūrėjęs filmą kompiuterio ekrane, ir dabar, pamatęs jį kino teatre: kaip užbūrė garsas, kokių vaizdų pastebėjo, kurių neužfiksavo anksčiau. Tačiau bet kuriuo atveju, kino teatruose nerodys filmo visą gyvenimą, o mums labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę tai pamatyti. Aš pati asmeniškai stengiuosi kiek įmanoma filmus pamatyti kino teatre, bet ne visada pavyksta suplanuoti, tada tikrai gelbsti tokios platformos.“
Režisierė sako, kad po „Meistro ir Tatjanos“ seansų Čikagoje vėl gavo daugybę žinučių, kuriose žmonės dalijosi, kaip juos įkvėpė šis filmas. „Po kiekvienos peržiūros gaunu tokių laiškų. Žmonės man pasakoja savo istorijas, daugiausia apie tai, kad nori kažką keisti savo gyvenime – vėl pradėti fotografuoti, kurti“, – teigia režisierė.
Lietuvos kino fondo platformoje nuo šiol galima pasižiūrėti ir ankstesnį G. Žickytės darbą – dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, greta kitų prodiuserinės kompanijos „Just a Moment“ filmų: „Igruški“, „Tėvas“, „Nesamasis laikas“, „Paskutinė medaus mėnesio diena“, „Julija“, „Aš už tave pakalbėsiu“, „Šarka II“.
Kompanijai atstovaujanti prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad sudėtinga būtų rekomenduoti konkretų filmą. Tebūnie tai – žiūrovo pasirinkimas, perskaičius prie filmo pateiktus aprašymus ir komentarus. „Bet kai ką galiu užtikrinti: nei vienas filmas nėra tuščias ir todėl nėra lengvai užmirštamas. Kiekvienas jų bent kurį laiką lydės žiūrovą. Manau, kad tai svarbiausia“, – teigia „Just a Moment“ prodiuserė.
Jos atstovaujamos kompanijos produkcija kino fonde atsirado tik dabar, nes tam buvo įvairių priežasčių.
„Dauguma naujesnių filmų pasirodė platformoje neseniai. Manau, kad nesusitarę skirtingi prodiuseriai kurį laiką stebėjo platformą. Aš asmeniškai norėjau užsitikrinti filmų saugumą, – geografinių blokų galimybes, apsaugą nuo piratų ir panašiai, – sako D. Vildžiūnaitė. – Piratavimo klausimą aiškinu paprastai: „Paveikslų iš galerijų ar bandelių iš parduotuvės juk nebandome netyčia išsinešti. Tai kodėl manoma, kad filmus vogti galima? Tai yra vagystė.“
Naujausių filmų peržiūros kinofondas.lt platformoje kainuoja iki 3 eurų. Prodiuserė pritaria, kad lietuvio sąmonei tai yra pakankamai logiška suma ir priežastis atsisakyti nelegalių svetainių, ypač jei filmą žiūri ne vienas. Kartu ji džiaugiasi, kad neatsiliekame nuo bendrų pasaulinių kino platinimo tendencijų, kurios vis labiau orientuojasi į oficialų kūrinių platinimą internetinėje erdvėje.
„Manau, kad ši platforma yra atsakas jau seniai egzistavusiam poreikiui, kurį sukuria labai trumpas nacionalinių autorinių filmų gyvenimas Lietuvos kino salėse, jau nekalbant apie tuos šalies regionus, kuriuose žmonės išvis neturi galimybės pamatyti filmų, nes kino salių tiesiog nėra“, – teigia D. Vildžiūnaitė.
