Iš pirmo žvilgsnio kitokią Lietuvą vaizduoja režisierius Emilis Vėlyvis ir scenaristas Jonas Banys. Filmas „Redirected / Už Lietuvą“ (2014) – apie Lietuvos nusikaltėlių pasaulį keturių britų akimis. E.Vėlyvio ir J.Banio manymu, mūsų šalis vis dar yra Rusijos degtinės kolonija, kurioje didžioji dauguma žmonių yra nepataisomi degradai ir idiotai. Bet net ir tokiame kontekste lietuviškumas scenaristams atrodo vertybė, o girtumas – savotiškas pasiekimas ir unikalumas. Pasirinkę rodyti pačią kvailiausią Lietuvos pusę, kūrėjai lietuvišką tiesmukumą priešpriešina britiškam subtilumui. Ir tai nėra žvilgsnis, nagrinėjantis sovietmečio padarinius lietuvių sąmonei, o mėgavimasis savo paties nuopuoliu ir nesugebėjimu atsistoti. Tad nors ir keista, „Redirected / Už Lietuvą“ yra dar vienas panegirikos žodis Lietuvai (ką reiškia vien šio filmo pavadinimas!), kuris mažai teturi ryšio su tikrove.
Veik visi lietuviški filmai, kurių pagrindinis pasakojimo objektas yra Lietuva, skirti suvaikėjusiai pensininko sąmonei. Sąmonei, kuri negali kritiškai vertinti jokio įvykio, kuriai tereikia šlovingos praeities prisiminimų, superherojų ir stebuklų. Kol kas kino ekranuose nematėme nė vieno filmo, kuris bandytų ieškoti kasdienybėje bręstančio, augančio ir vešančio lietuviškumo, dažniau ieškoma Žalgirio mūšių, margirių ir tadų blindų. Ar meilė tėvynei tolygu meilei jos didvyriams ir didingiems istorijos momentams? Ar tauta gali grįsti savo identitetą kelių stebukladarių žygdarbiais ir vengti bet kokio dviprasmiško klausimo? Lietuviški filmai apie Lietuvą primena pradinių klasių istorijos pamokas. Nekalbama apie nieką, ko negalima paaiškinti keliais sakiniais, neužsimenama apie dviprasmybes, išimtis. Kad vaikų galvose nesusiveltų.
Lietuvai jau 25 metai.
Paauglys atranda seksualumą
„Čiulpk tu, be jokių minčių.“ Tai 1995 m. grupės SEL dainos „Čiulpk tu“ priedainio žodžiai. Prieš dvidešimt metų Lietuvos popmuzikoje dominavo tiesmuka šnekamoji kalba, t.y. žodžiai be jokių metaforų ir dviprasmybių. Kūrėjai tiesiog „aprašinėjo“ tikrovę, tik vardydami tai, ką galvoja ir mato: „Degtinė liejas, įtūžę veidai, kai kurie ant kojų nepastovi visai“ („Dinamika“), „Tavo akys blizga kaip angliukai, kai aš vizginu užpakaliuką“ („Pompa“).
