Įkurta 1944 m. rugsėjo 9 d. ir ne vieną dešimtmetį veikusi kaip Respublikinė kino filmų nuomojimo kontora, įmonė daug prisidėjo prie Lietuvos kino kultūros sukūrimo ir formavimo.
Kontora turėjo filialus didžiausiuose Lietuvos miestuose ir sovietmečiu buvo vienintelė filmų platintoja Lietuvoje. Jos kino platinimo tinklas apėmė visus Lietuvos miestus ir miestelius, kaimų kultūros namus, kilnojamuosius kino įrenginius. Filmai buvo prieinami kiekvienam gyventojui, didelę dalį repertuaro sudarė filmai jauniesiems žiūrovams ir paaugliams. Paskutiniais gyvavimo dešimtmečiais kontora platino per 100 vaidybinių ir po kelis šimtus dokumentinių, mokslo populiarinimo, animacinių filmų bei kino žurnalų per metus.
Čia veikė filmų planavimo skyriai, filmų bazė, filmų titravimo ir restauravimo padaliniai, kino technikos remonto dirbtuvės. Daug dėmesio buvo skiriama filmų išleidimui ir reklamai. Apie į ekraną išleidžiamus filmus rašė „Kino naujienos“, vėliau perorganizuotos į mėnesinį žurnalą „Kinas“ ( leistą per 40 tūkstančių tiražu, dviem kalbomis), savaitraštis „Savaitės ekranas“.
Taip pat čia buvo kuriami originalūs lietuviškų filmų plakatai, reklama kino teatrams, leidžiami filmų katalogai bei lietuvių kino kūrėjams ir filmams skirti bukletai. Kontora organizavo šventes ir festivalius įvairiuose Lietuvos miestuose, jų baigiamųjų kino koncertų režisieriais buvo Henrikas Šablevičius, Vytautas Kernagis, Rimas Tuminas. Kontora taip pat kuravo Retų filmų salę Vilniuje, rengė filmų premjeras, kino vakarus, susitikimus su kūrėjais, užsienio šalių filmų savaites.
Nepriklausomybės metais Respublikinė kino filmų nuomojimo kontora buvo perorganizuota į UAB „Lietuvos kinas“, kuris orientavosi į art-house filmų platinimą ir vaizdajuosčių nuomą. „Lietuvos kino“ patalpose veikė „Ozo“ kino salė.
„Lietuvos kino“ patalpose saugoma per kelios dešimtys tūkstančių vaidybinių, animacinių, mokslo populiarinimo, mokomųjų ir animacinių filmų (35 ir 16 mm) kopijų. Tai unikali kolekcija – vienintelė tokia Baltijos šalyse. Joje filmai iš visų žemynų bei daugumos pasaulio šalių, kai kurių filmų kopijų neturi (arba turi prastesnės kokybės) ir svarbiausi pasaulio kino archyvai.
Štai kodėl UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus Arūno Stoškaus teigimu, taip svarbu išsaugoti „Lietuvos kino“ kolekciją, kuri gali tapti Lietuvoje ne pirmus metus planuojamos steigti Nacionalinės filmotekos pagrindu. Būtų apmaudu, jei „Lietuvos kiną“ ištiktų Lietuvos kino studijos (LKS) ir jos paviljonų bei archyvo Antakalnyje likimas.
Prieš dvejus metus pradėjęs kadenciją Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius LRT sakė, kad vienas svarbiausių jo uždavinių – Nacionalinės filmotekos steigimas. Lietuvos kino centras turės išanalizuoti galimybes renovuoti ir panaudoti UAB „Lietuvos kinas“ patalpas nacionalinės filmotekos reikmėms (kino kopijų saugojimui, kino filmų peržiūroms didžiojoje ir mažosiose salėse, kino muziejaus įrengimui, archyvo reikmėms reikalingos įrangos, filmotekos pritaikymo, rodymo, sklaidos visuomenei bei kino istorijos specialistų reikmėms ir kt.)
Kaip teigiama „Lietuvos kino“ išplatintame pranešime, 2022 m. Vyriausybė pavedė Lietuvos kino centrui iki 2023 m. liepos mėn. pradėti Nacionalinės filmotekos steigimo darbus. Kino centras turėtų perimti UAB „Lietuvos kinas“ pastatus Vilniuje, Ozo g. ir kino teatrą „Naglis“ Palangoje bei unikalią 35mm ir 16 mm kino juostų kolekciją. Kitas turtas atiteks centralizuotam valstybės turto valdytojui „Turto bankui“, piniginės lėšos – valstybės biudžetui.
Pastaraisiais metais UAB „Lietuvos kinas“ daug dėmesio buvo skyrė „Naglio“ kino teatro Palangoje rekonstrukcijai ir pritaikymo regioninės filmotekos reikmėms – surengtas architektūrinis projekto konkursas, atrinkto projekto pagrindu parengtas techninis projektas ir gautas statybų leidimas. Planuojama, kad kino teatras „Naglis“po rekonstrukcijos pradės veikti 2025 m.
