Vieną pilką, apniukusį rytą dideliame Rytų Europos mieste pasirodo paslaptingas masažuotojas iš Rytų vardu Ženia. Nešinas masažo lova, jis eina iš vienų namų į kitus uždarame turtuolių rajone. Atėjūno rankos gydo, o akys įsiskverbia iki sielos gelmių. Režisierė Małgorzata Szumowska, prismaigstydama nuorodų į gerai žinomus filmus, sukūrė ironišką pasakėčią apie šiuolaikinį žmogų ir jo santykį su aplinka.
„Turiu mažą priekabėlę dėl filmo pavadinimo vertimo, tad visada iš lenkų kalbos jį verčiu pažodžiui – „Sniego jau niekada nebebus“, nes juk nigdi yra nidgi“, – sako literatūros kritikė. Šio Małgorzatos Szumowskos ir Michało Englerto filmo ji prisipažįsta laukusi nuo tada, kai filme Mariją vaidinusios aktorės, Englerto žmonos Majos Ostaszewskos instagramo paskyroje ėmė sekti filmo premjerinę kelionę Venecijos kino festivalyje praėjusių metų rudenį.
Nuosekliai dirbančio kūrybinio dueto Szumowskos ir Englerto filmas, pasak Jūratės Čerškutės, primena ir kalba apie daug ką: ukrainiečių emigraciją į Lenkiją, Černobylio žaizdas besinešiojantį ukrainietį Ženia šiuolaikinėje Lenkijoje, Kito vaidmenį ir poveikį, per kūną įvykstantį prisilietimą prie žmogaus gyvenimo ledkalnių ir parodantį, kad neretai kūno masažas yra ir sielos masažas. Subtiliai trapi hipnozės linija, kontrastuojanti su tuščiu ir nelaimingu uždaro kvartalo turtingumu, yra kad ir netikėta, bet būtina scena skleistis kino akies menui ir filmo kūrėjų pasirinktam žaismui su atpažįstamomis nuorodomis į Piero Paolo Pasolinio ir Andrejaus Tarkovskio filmus.
„Tačiau labiausiai filmas priminė mano Lenkiją, buvau labai pasiilgusi lenkų kalbos, jos intonacijų ir ś, ż, sz šnarėjimų. Maja Ostaszewska ir Andrzejus Chyra, kuriuos jaučiuosi pažįstanti iš Krzysztofo Warlikowskio „Nowy teatr“ spektaklių, šiame filme tarsi savi, pamatai ir šypsaisi, abu, kaip visada, puikūs. Maja dar kartą įrodo savo tragikomikės talentą. Kita vertus, juk ir filmas toks — gryniausia tragikomedija, kuriai visi aktoriai tinkamai parinkti. Labiausiai nustebino neatpažįstama Agata Kulesza — dabar supratau, kodėl Majos instagramo nuotraukose iš filmavimų, ji buvo tokia paslaptinga — kad neišduotų šukuosenos! Ir kai jos herojė Ewa su palaikiu lapų grėbliuku puola prieš medžių kirtėjus, išsyk pagalvojau apie mūsiškes, lietuviškas medžių kirtimo realijas. Apskritai, filmas, kaip ir pridera dabarčiai, turi ir atidumo pasaulio klimato kaitai, gi neatsitiktinai toks pavadinimas, pažiūrėję iki galo suprasite“, – intriguoja Jūratė Čerškutė.
Ji pasakoja, kad gyvendama Varšuvoje buvo girdėjusi apie tokius uždarus turtuolių kvartalus, ir tai, kas juose vyksta. „Filmas mano girdėtas istorijas šiek tiek atspindi“, – sako ir priduria, kad numanomas siužetas ir kažkur jau matytos scenos nė kiek netrukdo, nes dovanoja pasiilgtą šviesą — ne tik dėl to sniego, apskritai, dėl gyvenimo tragikomizmo, banalumo (ne)įveikos, dėl vaikystės sapnų ir Kito magijos. Žiūrėdama filmą, ji daug kvatojosi, o ta viena nostalgijos ašara, nuriedėjusi pandemijos kasdienybe, rodos, naujai užaštrino norą grįžti į Varšuvą.
15min kultūra taip pat parengė rekomendacijas, kurios padės išsirinkti, ką žiūrėti 26-ajame „Kino pavasaryje“.
Filmą „Sniego daugiau nebus“ ir kitus festivalio filmus iki balandžio 5 dienos galima žiūrėti „Kino pavasario“ virtualiajame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
