„LUX“ prizas, įsteigtas 2007-aisiais, šiemet įteikiamas dešimtą kartą. Visiems trims nominantams finansuojamos vertimo išlaidos į 24 oficialias Europos sąjungos kalbas. Nugalėtojas laimi finansinę paramą platinimui visose 28-iose ES šalyse bei gauna finansavimą vertimui į gestų kalbą. Apdovanojimo laimėtoją renka Europos parlamento nariai.
Šių metų nominantais tapo „Kai atmerkiu akis“, drama iš Tuniso, pasakojanti apie jaunų žmonių gyvenimus likus keliems mėnesiams iki 2010-ųjų revoliucijos, „Mano, Cukinijos, gyvenimas“, animacinis filmas apie Cukinija praminto berniuko prisitaikymą vaikų namuose ir „Tonis Erdmanas“, Lietuvoje jau rodyta komedija apie tėvo ir jo suaugusios dukters santykius.
Šie trys filmai mums primena, kad tarp mūsų egzistuoja daugiau panašumų, nei skirtumų. Kinas padeda saugoti ir stiprinti skirtingas kultūras, o didžioji mūsų stiprybė yra gebėjimas suderinti skirtingus požiūrius, gerbti ir mokytis vienam iš kito, – teigė M.Schulzas.
Bendram Vokietijos, Austrijos ir Rumunijos gamybos filmui apdovanojimą įteikęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas teigė, jog šiandien Europai itin svarbu kalbėti apie kiną. „Šie trys filmai mums primena, kad tarp mūsų egzistuoja daugiau panašumų, nei skirtumų. Kinas padeda saugoti ir stiprinti skirtingas kultūras, o didžioji mūsų stiprybė yra gebėjimas suderinti skirtingus požiūrius, gerbti ir mokytis vienam iš kito“, – teigė M.Schulzas.
„Tonio Erdmano“ režisierė Maren Ade atsiimdama apdovanojimą taip pat pabrėžė tolerancijos svarbą ir kino gebą perteikti skirtingas pasaulėžiūras. „Su šiuo filmu apkeliavau daugybę Europos šalių. Dažniausias man adresuotas klausimas buvo: „Kodėl jūsų filmas vadinamas komedija?“. Dar kiti negalėjo patikėti, kad vokiečiai padarė kažką juokingo. Supratau, kad kiekvienoje šalyje žmonės mano, jog jų humoras yra pats geriausias. Daugelis mūsų tiki, kad visos sienos jau praeityje ir tokius skirtumus prisimename tik kalbėdami apie humorą ir futbolą“, – kalbėjo M.Ade.
„Kuriant „Tonį Erdmaną“ dirbome su daug skirtingų žmonių. Skyrėsi mūsų drabužiai, mūsų skoniai, bet mes visi siekėme bendros, asmeniškos vizijos. Kinas mums patinka ne dėl šalies, bet dėl idėjų. Buvau nustebusi, kad šitokia daugybė žiūrovų myli mūsų filmą, ir neabejoju, jog be tokių iniciatyvų kaip ši, didelė dalis tokio kino negalėtų egzistuoti“, – teigė autorė.
Europos kinui skirtų seminarų Europos parlamente metu buvo pabrėžiama, jog kiekvienam europiečiui turi būti prieinamas autorinis skirtingų šalių kinas. Europos Parlamento viceprezidentas Antonio Tajani teigė, jog sąjunga yra paremta suderinamumu tarp skirtingų pasaulių. Jo nuomone, tai ne vien vertybių, bet ir ekonomikos klausimas: „Kino industrija šiandien sukuria daugiau kaip tris procentus viso ES BVP. Joje dirba 6,6 milijono žmonių. Ir ji kasmet tik auga. Tai tik įrodo, jog žmonėms kinas svarbus, ir kad tai lengviausias būdas pasiekti vienas kitą“.
Kino industrija šiandien sukuria daugiau kaip tris procentus viso ES BVP. Joje dirba 6,6 milijono žmonių.
„LUX“ prizo koordinatorė Doris Pack užsiminė, jog ateityje prizas turėtų daugiau dėmesio skirti mažesnių šalių filmams, kurie kitaip didžiosios dalies europiečių nepasiektų. Šis apdovanojimas yra finansuojamas tik iš pačių europarlamentarų komunikacijai skirto biudžeto, tad iš tiesų, D.Pack žodžiais tariant, „LUX“ tėra vyšnia ant torto. „Creative Europe“ leidža šiems filmams apskritai atsirasti, ir „LUX“ gali tapti keliu tarp kinu profesionaliai nesidominčio žiūrovo ir tokių mažesnių projektų“.
„Creative Europe“ programa, šiemet turinti beveik pusantro milijardo eurų biudžetą, remia kultūros projektus. Per ją Europos komisijos finansavimą gauna du tūkstančiai kino teatrų, aštuoni šimtai filmų ir daugybė kitų Europos sąjugos šalyse vystomų projektų.
Visus tris „LUX“ nominantus Lietuvos žiūrovai pamatyti galės jau šį savaitgalį Vilniuje („Skalvijos“ kino centre), Kaune (Forum Cinemas Kaunas) ir Panevėžyje (kine centre „Garsas“). Visi filmai bus rodomi originalu kalba su lietuviškais subtitrai. Įėjimas į juos nemokamas.
