Karas Čečėnijoje M.Hazanavicių domino jau daugiau nei 10 metų, tačiau sukurti filmą tokia tema buvo sudėtinga, nes, pasak režisieriaus, niekas nenori finansuoti tokių kino juostų.
„Kodėl darai vieną ar kitą, tai yra labai sudėtingas klausimas. Kodėl esate žurnalistė? Mane Čečėnijos istorija šokiravo, šokiravo šalių abejingumas šiai tragedijai. 2005 metais aš sutikau čečėnų. Jų istorija mane paveikė, taip pat paveikė faktas, kad niekas ja nesusidomėjo“, – trečiadienį Vilniuje pasakojo M.Hazanavicius.
„Ieškojimai“ yra filmas apie antrąjį Čečėnijos karą, pasakojantis vienos čečėnų šeimos istoriją, apie išdraskytus kaimus, rusų kariuomenės žiaurumą.
M.Hazanaviciaus scenarijų įkvėpė 1948 metų Fredo Zinnemano filmas tokiu pačiu pavadinimu, kuriame Amerikos karys padeda jaunam Aušvicą išgyvenusiam berniukui, ieškančiam savo motinos.
„Mačiau Zinnemano filmą ir pamaniau, kad tai yra originalus požiūris“, – sakė režisierius.
M.Hazanavicius scenarijų perkelia į Rusijos užpultą Čečėniją – vaizduoja joje Rusijos vykdomą neva antiteroristinę operaciją, kurios metu negailestingai žudomi civiliai, draskomos šeimos.
Režisierius pasakojo, kad jam buvę itin sunku rinkti medžiagą apie Čečėniją – skaityti nelaimės istorijas, žiūrėti į žiaurias karo nuniokotos Čečėnijos ir sužalotų jos žmonių nuotraukas.
„Ieškojimus“ pradeda ilgas ir kraupus Rusijos kario monologas apie sugriautą Čečėniją. Filmuotoje medžiagoje vaizduojamas ir poros nužudymas. Nužudytieji buvo 9 metų Hadji, kuris ir yra vienas pagrindinių filmo veikėjų, tėvai.
Galėjo nutikti ir taip, kad „Ieškojimai“ būtų likę tik M.Hazanaviciaus svajonėse, mat, kaip minėjo pats režisierius, tokiam filmui reikia daug pinigų, o niekas nenori duoti pinigų filmui apie karą Čečėnijoje.
„Bet „Artisto“ sėkmė buvo didelė, ji ir leido pastatyti filmą apie Čečėniją“, – sakė filmo „Ieškojimai“, kuris, beje filmuotas Gruzijoje, režisierius.
„Artisto“ – nebylaus modernaus filmo – sėkmė M.Hazanavicių, kaip aiškino jis pats, nustebino. Režisierius manė, kad filmas yra geras, kaip pats sakė, OK, tačiau manė sukūręs juostą mažai auditorijai.
„Nesitikėjau tokio entuziazmo“, – sakė M.Hazanavicius.
Tuo metu „Ieškojimai“ apie „Artisto“ sėkmę gali tik pasvajoti. Režisierius sakė, kad filmas nėra populiarius ir primena tarptautinės bendruomenės reakciją į karą Čečėnijoje – tyla ir abejingumas.
M.Hazanavicius sako, kad jo šaknys yra ne lietuviškos, o veikiau iš Rytų Europos. Ši viešnagė Vilniuje yra pirmasis M.Hazanaviciaus apsilankymas Lietuvoje.
„Aš nesu lietuvis“
Nors M.Hazanaviciaus jau ir pavardė skamba labai lietuviškai, o jo litvakas senelis yra išeivis iš Lietuvos, savęs lietuviu režisierius nelaiko.
M.Hazanavicius sako, kad jo šaknys yra ne lietuviškos, o veikiau iš Rytų Europos. Ši viešnagė Vilniuje yra pirmasis M.Hazanaviciaus apsilankymas Lietuvoje.
Jis pasakojo, kad kone visi sutikti lietuviai klausia, ar jis lankėsi Lietuvoje, ar planuoja čia kurti filmą. O kodėl gi ne, sako M.Hazanavicius.
„Galbūt nufilmuosiu kokį filmą čia, jeigu tai bus logiškai pagrįsta. Bet mano kito filmo veiksmas vyks Los Andžele, taigi nėra kol kas priežasties grįžti čia ir kurti Lietuvoje Los Andželą“, – sakė režisierius.
Trečiojo XIX amžiaus dešimtmečio Holivudą vaizduojantis nebylus „Artistas“ M.Hazanaviciui „uždirbo“ Oskarą. Režisierius mano, kad žmones pakerėjo nebylaus, bet modernaus filmo žiūrėjimo patirtis, kuri yra unikali.
„Žiūrovo vaizduotė dirba – prideda spalvą, dialogus“, – kalbėjo režisierius.
