Šiam 55 metų režisieriui būdingas humoras naujajame filme perpintas su tragiškomis žmonių istorijomis, archyviniais kadrais ir viešųjų ryšių triukais. M.Moore'as kritikuoja kapitalistinę santvarką, argumentuodamas, jog ji palanki tik turtingiesiems, o milijonus žmonių pasmerkia skurdui.
„Kapitalizmas yra blogis, o blogio neįmanoma reguliuoti, – sakoma dviejų valandų trukmės filme. – Jį reikia eliminuoti ir pakeisti kažkuo, kad būtų naudinga visiems žmonėms. Tas „kažkas“ yra demokratija.“
Pasak M.Moore'o, daugiausiai žalos padarė didieji bankai ir rizikingi investiciniai fondai, kurie „lošė“ investuotojų pinigais, pasitelkdami sudėtingas išvestinių finansinių priemonių manipuliacijas, kurių esmę suprato tik nedaugelis ir kurias režisierius vadina tinkamomis tik kazino.
Kita vertus, didžiosios kompanijos buvo pasiruošusios atleisti tūkstančius darbuotojų, nors gyrėsi rekordiniais pelnais. Filmo kūrėjas taip pat įžvelgia įtartinai artimų ryšių tarp bankų, politikų ir JAV iždo departamento pareigūnų, pabrėždamas, kad reguliavimo taisyklės buvo pakeistos tik Volstrito finansininkų, o ne visuomenės labui.
M.More'as pabrėžia, jog skatindami amerikiečius skolintis įkeičiant būstą bankai paklojo pamatą krizei, dėl kurios daug žmonių neteko darbo ir buvo iškeldinti iš savo namų.
Filme pateikiami netgi kunigų pasisakymai, jog kapitalizmas prieštarauja krikščioniškosioms vertybėms, nes nesugeba apsaugoti neturtingųjų.
turime įstatymą, kuriame sakoma, kad lošti yra neteisėta, tačiau leidome taip elgtis Volstritui, o jie žaidė su žmonių pinigais, – M.Moore'as„Iš esmės turime įstatymą, kuriame sakoma, kad lošti yra neteisėta, tačiau leidome taip elgtis Volstritui, o jie žaidė su žmonių pinigais ir investuodavo į šias beprotiškas išvestines finansines priemones, – M.Moore'as sakė žiūrovams Venecijoje. – Reikia ne vien teisingo reguliavimo. Mums reikia patiems persitvarkyti, kad sukurtume finansus ir pinigus, paremtume darbo vietų ir verslo įmonių kūrimą.“
Režisierius padėtį vertina niūriai, tačiau taip pat įžvelgia prasidedantį visuomenės judėjimą prieš nežabotą kapitalizmą ir mano, jog jį gali sustiprinti prezidento Baracko Obamos iškilimas į valdžią.
„Demokratija nėra vien žiūrovų sportas – joje būtina dalyvauti, – M.Moore'as sakė spaudos konferencijoje. – Jeigu joje nedalyvaujame, demokratija išnyksta. Taigi Obamos iškilimas ar nuosmukis labiau priklausys ne nuo jo darbų, o nuo to, ką mes padarysime, kad jį paremtume.“
M.Moore'as taip pat perspėjo kitas šalis nekartoti pastarojo meto JAV ekonomikos ir politikos modelio. Filme vaizduojama vienos Čikagos stiklo ir langų gamybos įmonės istorija: jos darbuotojai užsibarikadavo, reikalaudami išmokėti atlyginimus, kai bankui nustojus skolinti pinigus įmonės administracija atleido visus 250 darbininkų.
Režisierius taip pat atskleidžia godumo grimasas: vienas Vilks Baryje Pensilvanijoje įsikūręs privatus nepilnamečių pataisos centras mokėdavo kyšius teisėjams, kad šie siųstų į jį nepilnamečius nusikaltėlius. Vienas berniukas pasakojo ten patekęs, kai paleido mėsos gabalą į savo motinos sugyventinį, kilus barniui prie pietų stalo, o viena mergaitė pakliuvo į pataisos įstaigą, kai pasišaipė iš savo mokyklos direktoriaus pavaduotojo tinklalapyje „MySpace.“
Filmas „Kapitalizmas: meilės istorija“ varžysis dėl Auksinio liūto apdovanojimo, kuris bus įteiktas rugsėjo 12 dieną.
