Pagyrų filmui negailėjo kino kritikas Edvinas Pukšta, intriguojančią juostą pamatęs vienas pirmųjų – Kanų kino festivalyje. Kanuose šis filmas buvo nominuotas Auksinei palmės šakelei ir nors prestižinio apdovanojimo negavo, nepaliko nei vieno abejingo žiūrovo. E. Pukštos taip pat.
„Aistringai erotizuotas, psichologinis, hičkokiškas trileris tik priminė P. Almodovaro genialumą. Nuo pat pirmųjų kadrų iki paskutinio žodžio neįmanoma atitraukti akių nuo ekrano. „Oda, kurioje gyvenu“ yra pramoginis ir žaismingai „almodovariškas“ filmas. Jame rasite daug režisieriui būdingo juodo humoro, aštrios įtampos, elegantiškų dekoracijų, apnuogintos erotikos ir ekscentriškų persirenginėjimų,“ – atskleidė E. Pukšta.
Filmas paliko įspūdį ir kritikui Gediminui Kuktai, kuris teigia, kad naujausio P. Alomodóvaro filmo nuosaikus ir asketiškas stilius primena ankstyvąjį autoriaus kūrybos laikotarpį, tačiau temos ir žanrine prasme ispanų režisierius padarė nemažą žingsnį į priekį ir subtiliai priartėjo prie iki šiol jam svetimų mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų paribių: „Almodovaras žiūrovus nukelia į netolimą ateitį, simboliškus 2012-uosius, ir meistriškai sužaidžia šiuo metu kine tokiu populiariu (pasaulio) pabaigos motyvu (nuo Holivudo produkcijos iki Larso von Triero ar Abelio Ferraros), ironiškai teigdamas savotišką „žmogaus pabaigą“, bet (kaip visada) tikėdamas vienu dalyku – išliekamąja meno kūrinio galia ir verte.“
Kad P. Almodovaras ryžosi žanro pokyčiams pastebėjo ir kino kritikas Gediminas Jankauskas. Pasak jo, pristatęs naujausią savo filmą, P. Almodovaras ryžosi pradėti naują kūrybos etapą: „Vietoje šiam režisieriui būdingos žanrinės mišrainės filme „Oda, kurioje gyvenu“ dominuoja siaubo trileris ir neišvengiamos asociacijos su šio žanro meistro Alfredo Hitchcocko šedevrais. Filmo siužetas painus, apstu netikėtų siužeto posūkių, patologijos ir šiurpių praeities paslapčių, o svarbiausia intriga susijusi su itin rafinuotu „medicininiu“ kerštu, kurį tarsi beprotiškos idėjos apsėstas maniakas plastikos chirurgas ilgai rengė savo dukros prievartautojui. Nieko panašaus jūs tikrai dar nesate matę!“
Pats filmo režisierius P. Almodovaras tikina, kad tai buvusi pati sudėtingiausia istorija, kurios ekranizacijos jis ėmėsi, o pagrindinį vaidmenį filme įkūnijantis ispanų aktorius Antonio Banderasas teigia, jog šis filmas pralenkia laiką ir tikrąją jo vertę žiūrovai supras tik po 20 metų.
Prie kino ekranų žiūrovus prikausto ne tik intriguojantis siužetas, įtaigi aktorių vaidyba, bet ir kerintis garso takelis. Muziką filmui sukūrė dviems „Osakarams“ nominuotas ispanų kompozitorius Alberto Iglesias, skamba ispanės Conchos Buikos atliekamos dainos. Kino kritikus sužavėjusi drama „Oda, kurioje gyvenu“ – nuo šiandien, spalio 7 dienos, jau šalies kino teatruose.
Žemiau siūlome pasižiūrėti filmo anonsą:
