Festivalio direktorė Vida Ramaškienė tikino, jog šiemet festivalio šūkis „nauji vėjai“ atpūtė daug jaunų, talentingų kūrėjų, kurių dėka festivalis keičiasi, darosi vis profesionalesnis: „Nauji vėjai padėjo sunešti ir programą. Šiemet tai filmai net iš 70 šalių, patys įdomiausi, iškiliausi, daugiausia diskusijų sulaukę darbai“, – sakė V.Ramaškienė, pasidžiaugusi, jog šiemet festivalio šalimi partenere tapo Rumunija, ir padėkojusi festivalio rėmėjams bei pagrindiniam partneriui „Ergo“.
Festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė pristatė dvi šių metų retrospektyvas. Pirmoji skirta Davidui Lynchui, režisieriui, kurio filmą „Malholando kelias“ kino kritikai pernai išrinko geriausiu XXI a. filmu, ir kurio legendinis serialas „Tvin Pykso miestelis“ 2017 m. turėtų vėl nudžiuginti režisieriaus fanus. Programoje bus parodyti 6 D.Lynco darbai, didžioji dauguma – iš 35 mm kopijų.
Antroji festivalio retrospektyva skirta pernai mirusiam Irano režisieriui Abbasui Kiarostami. S.Lingevičiūtė spaudos konferencijoje prisiminė režisieriaus Mike’o Leigh mintį, jog A.Kiarostami, minimalistinio epo pradininkas, išgryninęs humanistinį kiną, buvo vienas originaliausių režisierių, kuriuos jam kada nors teko sutikti.
„Kiekviena jo mizanscena taip išgryninta, kad įgauna tam tikrą simbolinę reikšmę, tačiau kartu neturi griežtos kimematografinės punktuacijos. Jis pats sakė, kad gyvenime atmetė visus –izmus. Jei ir jums nepatinka savęs apibrėžti, siūlau pasidomėti jos filmais“, – sakė S.Lingevičiūtė.
Šių metų festivalyje netrūks ir atradimų. Kaip teigė vyriausiasis programos sudarytojas Edvinas Pukšta, šiemet „Kino pavasaryje“ bus pristatyti 39 ilgametražiai debiutiniai filmai, sudarantys beveik trečdalį visos programos. E.Pukšta išskyrė Julios Ducournau antivegetarišką siaubo filmą „Šviežiena“, sukėlusį emocijų audrą Kanų kino festivalyje, režisieriaus iš Izraelio Hado Ben Aroya debiutą „Žmonės, kurie ne aš“, San Sebastiano ir Toronto festivaliuose pristatytą „Tarp mūsų“ (rež. Maysaloun Hamoud) bei „Oskarui“ nominuotą animacinį filmą „Raudonas vėžlys“ (rež. Michael Dudok de Wit).
„Atradimai – taip pat ir patirtys, gautos kituose festiavliuose. Sarajevo kino festivalyje antrą dieną buvo rodytas dokumentinis filmas „Dainuok man, Sarajevai!” – apie jį nebuvo paskleista jokios informacijos, tik maža žinutė apie Iron Maiden koncertą karo apsuptame Sarajeve. Tai, ką pamatėme tą popietę, sugraudino net tuos žmonės, kurie sako, kad neverkia“, – pasakojo E.Pukšta.
Dokumentikos programoje S.Lingevičiūtė išskyrė filmus, pasakojančius apie maištingas sielas: „Baleto šokėjas“ (rež. Steven Cantor) kviečia susipažinti su „baleto Jamesu Deanu“ tituluojamu Sergejumi Poluninu, jo vidiniais konfliktais ir demonais, „Frankas Zappa apie save“ (rež. Thorsten Schütte) leis išvysti, kaip didysis provokatorius pats mato save, o „Amerikos anarchistas“ (rež. Charlie Siskel) pristatys Willliamą Powellą, kurio milžiniško susidomėjimo sulaukusi „Anarchisto receptų knyga“ pasakoja, kaip sukurti naują visuomenę prieš tai sunaikinant senąją.
Žiūrovų dėmesio turėtų sulaukti ir programa „Aš esu hibridas“, kurioje pristatomi skirtingomis formomis, stiliais ir žanrais žaidžiantys filmai. Režisieriaus Žigos Vic „Hiustonai, mes turime problemą!“, pasak S.Lingevičiūtės, yra šaltojo karo diplomatijos studija: „Susipažinsite, kaip formuojami mitai, kaip kuriamos konspiracijos teorijos, kaip manipuliuojama visuomene, ir kaip visa tai naudojama kuriant nacionalinį identitetą.“ S.Lingevičiūtė atkreipė dėmesį ir į autobiografinį Anapilin išėjusio čekų režisieriaus Jano Němeco filmą „Vilkas iš Karališkojo vynuogyno gatvės“ bei restauruotą Krzysztofo Zanussio 1972 m. juostą „Iliuminacija“, įrodančią, kad hibridinis žanras atsirado tikrai ne prieš kelis metus.
Kaip ir kasmet, festivalyje pristatomi pripažinti meistrai: naujausi režisierių Cristian Mungiu, Cristi Puiu, Park Chan-Wook, Xiaogang Feng filmai. Netrūks filmų ir iš ką tik pasibaigusios Berlynalės – „Kino pavasaryje“ bus pristatyta Akio Kaurismäkio „Kita vilties pusė“, Calino Peterio Netzerio „Ana, meile mano“, Agnieszkos Holland „Pėdsakas“ ir kt.
Šiemet festivalį atvers Paulo Verhoeveno drama „Ji“, kuri, pasak E.Pukštos, išsiskiria originalumu ir stipriu moters vaidmeniu. „Kino pavasario“ uždarymo filmu tapo garsiausiose pasaulio galerijose pristatytas „Manifestas“ (rež. Julian Rosefeldt), kuriame Cate Blanchett įkūnija 13 skirtingų personažų ir skaito XX a. menininkų manifestus.
„Kino pavasario“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška tikino, jog festivalio šūkis nulemia, koks bus visas festivalis, tad šiemet naujų vėjų bus išties daug: festivalis žiūrovams pristatys primuosius kino eksperimentus virtualioje realybėje, „Kino pavasaryje“ taip pats vyks Europos kino forumas: „Šie forumai vyksta Berlyno, Kanų, San Sebastiano festivaliuose, būti šalia jų yra didelė garbė ir didelis mūsų darbo įvertinimas“, – sakė A.Ramaška.
Festivalio industrijos renginys „Meeting Point – Vilnius“ šiemet plečia savo geografinį lauką ir daugiau dėmesio skirs jauniems talentams iš rytų ir centrinės Europos šalių: „Pasirašėme partnerystės sutartį su Kanų kino festivaliu, todėl geriausi trys projektai, jau esantys postprodukcijos stadijoje, galės vykti į Kanus, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pristatyti filmus dar platesnei kino indusrtrijos auditorijai,“ – teigė festivalio vykdantysis direktorius.
Spaudos konferencijoje organizatoriai atskleidė ir pimuosius festivalio svečius – šiemet „Kino pavasaryje“ lankysis Krzysztofas Zanussis, Lolita Chammah, Vitalijus Manskis, Dawidas Ogrodnikas, Janas Matuszynskis ir kt.
