„Šiemet mūsų festivalis turi unikalią galimybę išbandyti naujas šiuolaikinio šokio pristatymo programas ir formas. Rudens pradžioje supratome, kad negalėsime pakviesti žiūrovų gyvai susitikti su šokio meistrais, tad nusprendėme pasirinkti kitas medijas šokio menui pristatyti“, – sakė „Naujojo Baltijos šokio“ vadovė Gintarė Masteikaitė.
Nuo lapkričio 30 iki gruodžio 30 d. LRT mediatekoje, portale 15min ir festivalio puslapyje newbalticdance.lt jūsų dėmesio lauks 11 šokio filmų: trys jų – užsienio kūrėjų darbai, aštuoni – lietuvių, iš kurių – net šešios premjeros.
Šokio pasaulį drebinančių asmenybių darbai
„Užsienio filmų programoje jūsų dėmesio laukia net trys išskirtinių tarptautinio pripažinimo sulaukusių ir šokio pasaulį drebinančių šiuolaikinio šokio asmenybių, kuriančių savo unikalias judesio kalbas ir laukiamų didžiausiose ir svarbiausiose pasaulio scenose bei festivaliuose, darbai“, – užsienio kūrėjus, kurių darbus bus galima pamatyti per LRT PLIUS ir LRT mediatekoje, pristatė G. Masteikaitė.
Šokio filmų programą pradės vieno garsiausių šiandienių šokio menininkų Akramo Khano ir Anglijos nacionalinio baleto trupės bendras darbas – vienas nuostabiausių visų laikų romantiškų baletų „Žizel“. Klasikinė meilės, išdavystės ir atpildo istorija atgyja naujoje stulbinamoje versijoje, perkeltoje į dabartinius laikus. „The Mail on Sunday“ šį baletą pavadino vienu XXI a. šokio šedevrų. Šokio filmas „Žizel“ bus rodomas lapkričio 30 d. 21.30 val. per LRT PLIUS, vėliau – mediatekoje.
Antrasis užsienio kūrėjų filmas – „Didieji vaiduokliai“, sukurtas prancūzų cirko menininko Yoanno Bourgeois, kurio choreografijos darbai žavi savo gravitacija, nepaisančia fizinės jėgos, bus rodomas gruodžio 7-ąją 21.30 val.
Trečiasis užsienio kūrėjų darbas – Jungtinės Karalystės režisieriaus, choreografo ir kompozitoriaus Hofesho Shechtero šokio filmas „Hofesho Shechterio klounai“. Tai makabriška žmogžudystės ir troškimų komedija, klausianti, kaip toli galime eiti dėl pramogos. Šį šokio filmą mediatekoje bus galima pažiūrėti iki gruodžio 12 d.
Tarp lietuvių kūrėjų filmų – šešios premjeros
Lietuvos kūrėjų programoje laukia pažintis su aštuoniais kūrėjais, iš jų net šeši pristatys šokio filmų premjeras. „Net neabejoju, kad ši programa bus nuostabi proga pradėti arba tęsti pažintį su šiuolaikiniu menu“, – įsitikinusi festivalio vadovė G. Masteikaitė.
LRT mediatekoje visą gruodį bus galima pažiūrėti Vilmos Pitrinaitės filmą „Somaholidays“ – pastatytą pagal spektaklį „Somaholidays“, kuris 2019 m. buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Mariaus Paplausko per karantiną nufilmuotą filmą „Tankynė“, apie septynis po mišką klaidžiojančius vyrus, bandančius atrasti ryšį su aplinka.
Ir Šeiko šokio teatro filmą „Po oda“, kuriame unikalų Lietuvos kraštą, Kuršių neriją, ir jos gyvybės trapumą atskleidžia prancūzų choreografė Mathilde Monfreux, vaizdo menininkė Trécy Afonso ir Šeiko šokio teatro šokėjai.
Portale 15min galėsite pamatyti penkis lietuvių kūrėjų šokio filmus. Vienas jų – trumpametražis Dovilės Petkūnaitės filmas „Dirbtinis“, kurio idėja gimė ilgą laiką stebint Kanarų salų gyvenimą iš turizmo, kai maža sala pradėjo nebesusitvarkyti su turistų antplūdžiu ir viskas pradėjo skęsti šiukšlėse.
Taip pat – Erikos Vizbaraitės trumpametražis šokio filmas „MA 108“ – kad jį sukurtų, Erika dešimčiai dienų atsiskyrė nuo visų ir pasinėrė į tylą.
Dar viena festivalio dovana – novatoriškas Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ filmas, įkvėptas žymiojo spektaklio „Žaidimas baigtas“, kuris sukurtas remiantis rašytojo Julio Cortázaro motyvais.
Šokio teatro „Okarukas“ įkūrėjai Sakurako ir Philas Vonas sukūrė mistinę karminės meilės istoriją „Sakura Dream (In the Realm of Spirits)“, pasakojamą judesio, muzikos ir kino kalba.
O choreografė, šokėja Raimonda Gudavičiūtė į savo šokio filmą „M(e)&M(other)“, kuriame žvelgiama į moters menininkės ir į mamos vaidmenis – jie perpinami, lyginami, vertinami, įtraukė ir savo septynmetį sūnų.
Visą išsamią informaciją apie šokio filmų programą ir kiekvieną filmą rasite portale newbalticdance.lt. Festivalį rengia Lietuvos šokio informacijos centras ir „Vilniaus festivaliai“, remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.