„Pietinia kronikas“ taip pat aplenkė ir iki šiol daugiausia žiūrovų sutraukusį filmą „Avataras 2“, kurį pamatė 354 tūkst. žiūrovų. Tokiu būdu šis pagal Rimanto Kmitos romaną sukurtas filmas tapo pačiu žiūrimiausiu filmu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, jį pamatė 362 tūkst. 521 žiūrovas.
Iki šiol „Pietinia kronikas“ jau uždirbo 2 mln. 794 tūkst. 567 Eur.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
-
„Pietinia kronikas“ režisavęs I.Miškinis: poetus tuomet keitė banditai, o mes stengėmės išlikti
-
Pradingimo fenomeną nagrinėjančiame lietuvių filme – sukeisti kūnai, mįslės ir nesueinantys galai
-
Šimtmečius skaičiuojanti tradicija viename Lietuvos kaime: naktis, kai pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis
Filmo sėkmės paslaptis
Pasak filmo prodiuserio Luko Trimonio, sausio pabaigoje pradėtas rodyti filmas iškart įkopė į žiūrimiausių savaitės filmų viršūnę Lietuvoje, o šios pozicijos neapleidžia jau septynias savaites iš eilės.
Jo teigimu, „Pietinia kronikas“ sudomino labai plačią auditoriją – tiek jaunimą, tiek vyresnio amžiaus žiūrovus, kurie noriai filmo įspūdžiais dalijosi socialinėse medijose ir tokiu būdu dar plačiau paskleidė pasakojimus apie filmą, kurie, anot jo, tapo puikia šio kūrinio reklama.
Sausio pabaigoje pradėtas rodyti filmas iškart įkopė į žiūrimiausių savaitės filmų viršūnę Lietuvoje, o šios pozicijos neapleidžia jau septynias savaites iš eilės.
Filmo prodiuseris L.Trimonis taip pat pabrėžė, kad „Pietinia kronikas“ sudomino ir užsienio lietuvius, jie gausiai lankė šio filmo seansus Norvegijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos bei kitų šalių kino teatruose.
„Filmo organizatoriai užsienyje džiaugėsi, kad „Pietinia kronikas“ vėl sukėlė išeivių susidomėjimą lietuvišku kinu, kuris pastaraisiais metais buvo gerokai nukritęs“, – pasakojo L.Trimonis.
„Pietinia kronikas“ režisierius Ignas Miškinis teigia nesitikėjęs tokios sėkmės, tačiau pabrėžė, kad viena to priežasčių galėtų būti ta, kad visi, prisidėję prie filmo atsiradimo, padarė savo darbą geriausiai, kaip tik jie galėjo.
Anot jo, filmo sėkmę galėjo nulemti ir įtempta bei nerimo pilna mūsų kasdienybė, tuo tarpu „Pietinia kronikas“ suteikia galimybę bent trumpam atitrūkti nuo šios „klampios dabarties beprotybės“.
„Filme kalbame ir apie tai, kas daugiau nei prieš tris dešimtmečius Lietuvoje buvo tikra, o kas – klastotė. Ilgą laiką atrodė, kad iš tos pelkės mes sėkmingai jau išsikapstėme. O dabar lyg iš giedro dangaus mus vėl ištiko superklastotės, manipuliacijos ir feikai, kurie atvirai demonstruojami socialiniuose tinkluose, politikų pasisakymuose bei žiniose“, – kalbėjo I.Miškinis pabrėždamas, kad dabarties perspektyvoje net ir „gariūnmetis“ nebeatrodo taip baisiai, kaip išties anuomet buvo.
Dar viena „Pietinia kronikas“ sėkmės priežasčių, anot režisieriaus, galėtų būti ir lietuviškas sentimentalumas bei nostalgija praeičiai. „Mes dažnai pamirštame praeities baisybes, sunkenybes, o atsimename tik gražiausius dalykus. Gal todėl ir tas spalvingas, šiek tiek naivokas „Pietinia kronikas“ pasaulis nebeatrodo toks skausmingas ir dramatiškas, koks jis išties buvo“, – kalbėjo I.Miškinis.
Kritikai negaili pagyrų
Dar nepradėtas rodyti režisieriaus I.Miškinio filmas jau buvo tituluojamas vienu laukiamiausių pastarųjų metų lietuvių autorių darbų. Prie to prisidėjo ir šiauliečių šneka parašyto R.Kmitos romano „Pietinia kronikas“ sėkmė.
2016 m. pasirodęs romanas netruko tapti tikru literatūros įvykiu: neslėpdami susižavėjimo apie knygą kalbėjo literatūros kritikai, iš džiaugsmo ir malonumo ūžė ir socialiniai tinklai. „Pietinia kronikas“ tuomet skaitė net ir tie, kurie išvis knygų neskaito.
Neatsitiktinai kultiniu įvardijamas romanas sulaukė net 12 tiražų, jo parduota daugiau nei 20 tūkst. egzempliorių. Romanas buvo išrinktas geriausia 2017 m. knyga, o rašytojas R.Kmita už jį buvo apdovanotas Jurgos Ivanauskaitės premija.
Filmui „Pietinia kronikas“ pagiriamųjų žodžių negaili ne tik įvairių kartų žiūrovai visoje Lietuvoje, tačiau ir kino kritikai. Pasak Auksės Kancerevičiūtės, režisieriui I.Miškiniui pavyko sukurti išskirtinį filmą, žavintį nuoširdumu ir nesumeluotu, tikrovišku požiūriu. Ji taip pat pabrėžė, kad „Pietinia kronikas“ turi labai stiprų, rokenrolišką emocinį užtaisą, kuris pamažu įsisiūbavęs įgauna pagreitį ir nepaleidžia iki pat filmo pabaigos.
Pasak kino kritikės Rasos Paukštytės, „Pietinia kronikas“ yra kelionė į pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, į kurį iš laiko distancijos niekas taip įdėmiai, ironiškai, supratingai vaidybiniame mūsų kine dar nežiūrėjo.
„Kartu tai yra kelionė į kiekvieno žmogaus brandos metus, kuriuose pilna mini dramų. Jas prisimenant juokinga ir šiek tiek liūdna. Filmui „Pietinia kronikas“ pavyksta prikelti ir sukelti labai įvairius jausmus, todėl žiūrėdamas šį filmą jautiesi esąs gyvas, laimingas“, – teigė R.Paukštytė.
