Tarp jų – kino virtuozo Charlie Kaufmano intymi animacija „Anomaliza“, pagal Alantės Kavaitės („Sangailės vasara“), kaip bendraautorės, scenarijų sukurta „Evoliucija“, kino festivalių žiuri dėmesio susilaukusio Gan Bi poetiškasis „Kaili bliuzas“ ir Lietuvą festivalio metu aplankysiančio šveicaro Tobias Nölle nepamirštamas „Aloysas“.
„Aloysas“ („Aloys“, rež. Tobias Nölle)
Aloysas Adornas velniškai mėgsta filmuoti, nes tai jo darbas. Jis nuolat stebi nesuskaičiuojamoje gausybėje vaizdajuosčių užfiksuotus artimų ir svetimų žmonių gyvenimus, nes tai jo hobis. Užsispyręs vienišius yra privatus detektyvas, neišsijungia kameros nė minutei ir vis dar gyvena su tėvu, kurio namuose kaupia vaizdo įrašų archyvą. Vieną vakarą Aloysas padaugina alkoholio ir užmiega ant galinių autobuso kėdžių. Vos prabudęs jis neranda svarbiausio įrankio - kameros. Neįkainojamos vertės vaizdajuostės taip pat dingsta, o jam pradeda skambinti paslaptinga mergina. Nepažįstamoji šantažuoja ir pažada grąžinti pasisavintus daiktus, jei tik Aloysas išbandys keistoką japonų išradimą, pavadintą telefoniniu pasivaikščiojimu. Jam tereikės pasitelkti lakią vaizduotę, kad susisiektų ir vėl pasikalbėtų su ja. Aloysas įsimyli patrauklų balsą kitame laido gale. Jauna moteris atveria galimybę ištrūkti iš izoliacijos ir sugrįžti į realų pasaulį.
„Anomaliza“ („Anomalisa“, rež. Duke Johnson, Charlie Kaufman)
Maiklas Stounas yra garsus motyvuojančių kalbų pranešėjas. Jis turi daugybę gerbėjų visuose miestuose. Jis nuolat laukiamas ir geidžiamas įvairiausiose konferencijose. Tačiau nuolatinė rutina ir tų pačių žodžių kartojimas paverčia jo asmeninį ir profesinį gyvenimą gūdžia monotonija. Maiklą kamuoja nerimas ir pyktis, o kasdienybė jam atrodo vis beprasmiškesnė. Visi aplinkiniai žmonės (net artimiausieji) Maiklui atrodo absoliučiai vienodi. Eilinės konferencijos išvakarėse su trumpa komandiruote atskridęs į Sinsinatį, viešbutyje jis sutinka gerbėją Lizą, atvykusią su drauge iš kito miesto paklausyti jo gyvai. Maiklo akims, ausims ir širdžiai Liza yra visiškai išskirtinė ir nepanaši į nieką kitą. Ji yra anomalija.
„Evoliucija“ („Evolution“, rež. Lucile Hadžihalilović)
Dešimtmetis Nicolas gyvena su mama atokioje saloje, visą kaimelio populiaciją sudaro moterys ir jauni berniukai. Ligoninėje ant vandenyno pakrantės berniukams taikomos keistos medicininės procedūros, artimesnės eksperimentams nei gydymui. Vienintelis Nicolas domisi, kas dedasi. Jis pajunta, kad jo motina jam meluoja, ir ryžtasi išsiaiškinti, kuo užsiima visos moterys naktimis slapta susirinkdamos paplūdimyje. Jo atradimas bejėgiškai įtraukia jį į košmarą. Paremtas Herberto George’o Wellso romanu „Daktaro Moro sala“, filmas žvelgia į evoliucijos koncepciją iš unikalios perspektyvos.
„Kaili bliuzas“ („Kaili Blues“, rež. Gan Bi)
Subtropikų ir rūko miesto Kaili (Kinijos Guižou provincija) klinikos gydytojas Čenas Šengas pagaliau susiruošia išpildyti paskutinį mirusios mamos norą ir susirasti savo brolio paliktą sūnų. Dėl šio tikslo teks ilgai važiuoti traukiniu. Vyresnė vieniša kolegė Žao paprašo išvykstančio Čeno asmeninės paslaugos: nuvežti širdžiai brangią nuotrauką, marškinius ir garsajuostę susirgusiam seniai nematytam mylimajam. Pakeliui Čenas patenka į keistą ir paslaptingą kaimelį Dang Mai, kuriame laikas teka kitaip ir žmonių gyvenimai siurrealiai papildo vieni kitus. Jis sumano pabūti čia ilgiau. Neeiliniai praeities, dabarties ir ateities potyriai paskatina Čeną apmąstyti savo gyvenimą.
Lokarno kino festivalyje režisierius buvo apdovanotas specialiuoju žiuri prizu, o Taipėjaus „Auksinio žirgo“ kino festivalyje gavo geriausio jaunojo režisieriaus titulą.
