Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

2014 10 11

„Nepatogaus kino“ savininkais tapo žinomi Lietuvos žmonės

Dokumentiniai filmai turi būti prieinami visiems – taip teigia tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas” organizatoriai, už kino seansą kviesdami mokėti tiek, kiek atrodo verta (bet ne mažiau nei 1 centą).
Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis / „Nepatogaus kino“ archyvo nuotr.
Šiai nuomonei pritaria ir žinomi Lietuvos žmonės, kurie yra aistringi kino mėgėjai: komikas ir vertėjas Paulius Ambrazevičius, teatro, kino ir televizijos aktorė, televizijos laidų apie kiną vedėja Justė Zinkevičiūtė bei atlikėjas, projekto „Reanimacija“ autorius Jurgis Didžiulis.

„Nepatogus kinas” jau aštuonerius metus vykdo socialinę misiją – Lietuvos žiūrovams pristato dokumentinius filmus, kuriuose nagrinėjamos nepatogios tiesos, parodo socialinių ar ekonominių procesų užkulisius.

Kviesdami žmones prisidėti prie festivalio augimo bei sklaidos, festivalio organizatoriai nutarė parduoti kino seansų minutes ir kiekvienam norinčiam tapti festivalio savininku.

Kviesdami žmones prisidėti prie festivalio augimo bei sklaidos, festivalio organizatoriai nutarė parduoti kino seansų minutes ir kiekvienam norinčiam tapti festivalio savininku. Visiems festivalio savininkams, priklausomai nuo nupirktų minučių kiekio, yra atsidėkojama specialiomis dovanomis.

„Nepatogaus kino” savininkais tapę žinomi žmonės sako norintys tokiu būdu prisidėti prie festivalio augimo ir į kino seansus pritraukti kuo daugiau žmonių.

 „Nepatogaus kino“ archyvo nuotr./Paulius Ambrazevičius
„Nepatogaus kino“ archyvo nuotr./Paulius Ambrazevičius

Paulius Ambrazevičius: „Minutes pirkau dėl vieno paprasto dalyko – temos, kurias gvildena „Nepatogiame kine” rodomi dokumentiniai filmai, yra labai artimos, nes galiausiai viskas susiveda į vieną svarbiausią dalyką – žmogaus teises. Jeigu mano paaukota nedidelė suma pinigų sudarys galimybes tuos filmus pamatyti didesniam žmonių kiekiui, privers susimastyti, kelti klausimus ar diskutuoti – bus žiauriai gerai.”

Jurgis Didžiulis: „Nepatogaus kino” minučių akcija yra alternatyvi vertinimo priemonė. Tai nėra komercinis festivalis: žmonės už bilietus moka tiek, kiek jiems atrodo verta. Taigi, ir vertinimas nėra paremtas mums įprastais ekonominiais principais. Pasirinkta alternatyva dera su festivalio idėja ir turėtų būti puoselėjama. Dokumentiniai filmai dažnai keičia požiūrį į tam tikrus visuomenei svarbius dalykus, apie kuriuos būtina informuoti kuo daugiau žmonių. Kiekvienas, prisidėdamas prie festivalio augimo, atveria naujus kelius pokyčiams bei diskusijai.”

Justė Zinkevičiūtė: „Dokumentinis kinas man visada asocijavosi su apnuoginta tiesa, drąsa ir su laisvai išreikšta mintimi, o šiandien tai labai svarbu. Visuomenė mus labai dažnai stengiasi įsprausti į tam tikrą blizgesio burbulą, kuris nepaliečia žmogaus, neverčia jo mąstyti, neįprasmina jo buvimo, o vertybių klausimas pakimba ore. Šitas festivalis lyg atmerkia akis, todėl kviečiu prisijungti prie minutės idėjos ir taip paremti festivalį”.

Donato Zaščiurinsko nuotr./Justė Zinkevičiūtė
Donato Zaščiurinsko nuotr./Justė Zinkevičiūtė

Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ Vilniuje vyks spalio 22 – 30 d. kino teatruose „Pasaka“, „Skalvija“ ir „Multikino“.

Lapkričio pradžioje dalis festivalio programos keliaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius bei Panevėžį, taip pat aplankys Marijampolę, Alytų ir Anykščius. Į visus festivalio seansus žiūrovai gali patekti patys nusprendę, kiek verta mokėti už bilietą (įėjimas – bent 1 centas). Daugiau informacijos festivalio svetainėje www.nepatoguskinas.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos