Nepatogūs filmai yra ypatingi tuo, kad jiems pasibaigus, žiūrovai lieka su daugybe įspūdžių ir klausimų, kuriuos norisi su kuo nors aptarti. Tad po kai kurių seansų „Nepatogus kinas“ žiūrovo vieno nepaliks ir organizuos susitikimus su jų kūrėjais ir veikėjais. Šiemet susitikti su žiūrovais atvyksta Holivudo trileriui nenusileidžiančios, bet tikros istorijos „Šnipas Šiaurės Korėjoje“ (rež. Mads Brügger) protagonistai – pats šnipas Ulrichas ir jam talkinęs paslaptingasis ponas Jamesas. Žiūrovai turės galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, kaip jiems pavyko priartėti prie Š. Korėjos valdžios atstovų ir ne tik atskleisti daug paslapčių, bet dar ir užfiksuoti jas kameromis.
Tikrų filmuose pasakojamų istorijų užkulisius atskleis ir į festivalį atvyksiantys filmų „Jos mamos“ (rež. Asia Dér, Sári Haragonics), „Iš jūros gelmių“ (rež. Robin Petré), „Jūrų arkliukas“ (rež. Nele Dehnenkamp), „Nebus viskas gerai“ (rež. Helena Maksyom) ir „Drąsa“ (rež. Aliaksei Paluyan) kūrėjai. Pastarojo filmo, iš pirmų lūpų pasakojančio apie Baltarusijos protestus, premjerą Lietuvoje vainikuos Deniso Vėjo dokumentinių kadrų paroda – lietuvis fotografas taip pat dalyvavo Baltarusijos įvykių sukūryje.
Kartais filmas yra tik platesnių diskusijų ir apmąstymų pradžia, o daug svarbiau yra tai, kas toliau vyks po jo. Todėl „Nepatogus kinas“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru žiūrovus pakvies gilesniems pokalbiams. Filmą „Kovotojos“ (rež. Paola Calvo, Patrick Jasim) apie „luchadoras“ – moterų imtynininkių ringą, lydės diskusija apie smurtą artimoje aplinkoje. Po filmo „Jos mamos“ (rež. Asia Dér, Sári Haragonics), pasakojantį apie dviejų nepaprastų moterų šeimą Vengrijoje, žiūrovai galės pasilikti diskusijai apie partnerystės institutą Lietuvoje.
Policininkus, besitariančius, kaip geriausia be žymių mušti pažeidėjus, kamera užfiksavęs filmas „Jokių smurto žymių“ (rež. Marc Serpa Francoeur, Robinder Uppal) įkvėps diskusijai apie tai, kokią matome Lietuvos policiją – saugančią ar disciplinuojančią? Festivalis kvies pasikalbėti ir apie neapykantos kalbą – tam pretekstą suteiks audio kūrinio „Geimeris: žmogžudystės planas“ perklausa apie tai, kas vyksta socialinių tinklų erdvėje ir kompiuterinių žaidimų bendruomenėse.
Pirmą kartą „Nepatogaus kino“ festivalyje rengiama muzikinių filmų programa kvies pratęsti muzikinę temą ir po seanso pasilikti… padainuoti ar pašokti. Filmą „Triukšmo simfonija“ (rež. Enrique Sánchez Lansch) festivalis kviečia žiūrėti įspūdingoje erdvėje – neseniai duris atvėrusioje „gallery 1986“, čia po seanso užsikurs vakarėlis.
O po filmo „Dainuojantys vyrai“ (rež. Dylan Williams) dainininkė Migloko kvies žiūrovus savo kailiu patirti dainavimo terapijos galią ir pasiūlys kartu atlikti dainavimo pratimus, po kurių žiūrovai iš salės tikrai išeis geresnės nuotaikos nei atėję.
Šiemet festivalis atvers ir vienos seniausių dokumentikos mokymų programų Europoje „ESoDoc – European Social Documentary“ užkulisius – dalis Lietuvoje vyksiančių dirbtuvių renginių bus atviri visiems kinu besidomintiems, jį studijuojantiems ar kuriantiems. Šios programos filmų peržiūros, jų aptarimai ir susitikimai su tarptautiniais savo sričių profesionalais vyks „Meno avilio“ ir „Skalvijos“ kuruojamoje kino ir medijų erdvėje „Planeta“.
Visą festivalio renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt, renginiams galios tas pats atitinkamo filmo seanso bilietas. „Nepatogus kinas“ spalio 14–31 d. vyks kino teatruose, virtualioje kino salėje ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti virtualų festivalio pasą į visus filmus arba „Swedbank“ rinkinį keliems filmams iškart, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
