Valstybės šimtmečio minėjimo proga norisi prisiminti ir tarpukario laiką, kai kinas atliko metraštininko vaidmenį, ir dabartinės nepriklausomybės laikotarpį, kai kine pagaliau galėjo skleistis laisva mintis ir autorinė kūrybinė raiška“, – sako „Skalvijos“ kino centro programų sudarytoja Sonata Žalneravičiūtė.
Kino rinktinėje bus rodomi ne tik vaidybinio kino klasikų Algimanto Puipos, Gyčio Lukšo, Raimundo Banionio filmai, bet ir nepriklausomybės pradžioje Lietuvą garsinti pradėjusių režisierių – Šarūno Barto, Kristijono Vildžiūno, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Giedrės Beinoriūtės bei kitų vaidybinio ir dokumentinio kino kūrėjų filmai. Visi seansai bus pristatomi kino kūrėjų, o pirmieji – tarpukario kronikos – istorikų.
Tarpukario kronikos
Kino rinktinę kovo mėn. pradės tarpukario kronikos – „Lietuva 1929-aisiais“ ir šventiniai Valstybės atkūrimo minėjimai 1924, 1928, 1938 m., kuriuose užfiksuotos ne tik tautinės šventės, bet ir dirbantys, atostogaujantys žmonės, žaidžiantys vaikai, įamžinti iškiliausi rašytojai, dvasininkija, miestų architektūra, senąsias tradicijas puoselėjantis kaimas.
„Lietuva 1929-aisiais“ kroniką ir tų laikų kontekstą kovo 6 d. seanse pristatys istorikas Norbertas Černiauskas, o nebylų kiną gyvai įgarsins džiazo pianistas Edgar Sabilo. Kovo 7 d. seanse, kuriame bus rodomi Valstybės atkūrimo minėjimai, istorikas Kęstutis Kilinskas papasakos apie Lietuvos kariuomenę, kokia ji buvo po I-ojo pasaulinio karo ir koks dėmesys jai buvo skirtas naujo karo išvakarėse. Istorikas kronikas komentuos ir rodymo metu.
Istorinio lūžio dokumentika
Kovo 13 d. bus parodyti du dokumentiniai filmai. Režisieriaus Rimtauto Šilinio Lietuvos istorinį lūžį atspindintis filmas „Nojaus arka“ (1988 m.) ir Arturo Jevdokimovo filmas „Aukštyn upe“ apie Kaukazo kalnuose gyvenančius tušetus, jų atotrūkį nuo civilizacijos ir stiprų ryšį su gamta (1992 m.). Šiame seanse dalyvaus režisierius A. Jevdokimovas ir operatorius Algimantas Mikutėnas.
„Pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai kine buvo tarsi Nojaus arka: reikėjo susivokti, ne tik kuo tapome, bet kur, su kuo toliau plaukti. Pranašiškas buvo dokumentininko Rimtauto Šilinio filmas „Nojaus arka“, kuriame Lietuvai stovint ant 1988-ųjų virsmų slenksčio, juntamas ne tik noras išsiveržti, bet ir nerimas tapti, būti savimi, iš naujo perkainoti kultūrines ir moralines vertybes“, – apie filmo simboliškumą, įkvėpusį ir visos kino rinktinės pavadinimą, pasakoja S. Žalneravičiūtė.
Ankstyvoji Šarūno Barto kūryba
Kovo 14 d. bus parodytas ir režisūrinis Šarūno Barto vaidybinio kino debiutas „Trys dienos“ (1991 m.), 1992 m. pelnęs Berlyno kino festivalyje ekumeninės žiuri prizą (už problematiką, temos svarbą, minčių gilumą) ir FIPRESCI (Tarptautinės kino kritikų asociacijos) prizą už stiliaus savitumą, temos reikšmingumą, vaizdų grožį.
Anot kino kritiko Sauliaus Macaičio, apžvelgiančio Š. Barto kūrybos pradžią, – tai vienas ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos atstovų. Tai tradicinę dramaturgiją ignoruojantis kūrėjas, jo filmai – laisvos struktūros, minimalistinės formos, filosofinių asociacijų kūriniai. „Trys dienos” praktiškai besiužetis pasakojimas apie trijų jaunų lietuvių vizitą į Kaliningradą-Karaliaučių-Kionigsbergą – merdintį, išniekintą miestą.
Nepriklausomybės kino rinktinės „Nojaus arka“ vizualinį identitetą sukūrė grafikos dizaineris Pijus Burakas.
