Nicole Kidman savo programoje šiemet pristatys kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, į repertuarą įtraukęs aktorės vaidmenį filme „Valandos“. Filmas pasirodė 2002-aisiais ir uždirbo aktorei pirmą ir kol kas vienintelę „Oskaro“ statulėlę. Ši drama pasirodė prieš 22 metus, būtent tiek Nicole Kidman laukia, kol jūs pamatysite šį filmą, jei rugpjūčio 5 d. Valdovų rūmų kieme išvysite jį pirmą kartą.
Kviečiame susipažinti su Nicole Kidman gyvenimo istorija iš arčiau.
Ankstyvieji metai
Nicole Kidman gimė 1967 m. birželio 20 d. Honolulu, Havajuose, kai jos tėvai gyveno JAV (tėtis studijavo Havajų universitete). Nors visi mano, jog aktorė yra australė, iš tiesų taip nėra. Kidman tėvai gimė Australijoje, tačiau turėjo škotų ir airių šaknų, gyveno Amerikoje. Jos tėvas, biotechnologijų mokslininkas Antony Kidmanas užsiėmė moksliniais tyrimais medicinos srityje, o motina Janelle buvo medicinos mokyklos mokytoja.
Kai Nicolei buvo ketveri metai, tėvas gavo darbą Sidnėjaus technikos universitete, ir šeima persikėlė į Australiją, kur prabėgo būsimosios aktorės vaikystė ir paauglystė, todėl daugelis žmonių klaidingai mano, kad ji yra australė. 1970 metais gimė jos sesuo Antonija. Dabar ji žinoma žurnalistė ir TV laidų vedėja.
Motina buvo įsitikinusi feministė, o tai turėjo įtakos dukterų auklėjimui.
Motina buvo įsitikinusi feministė, o tai turėjo įtakos dukterų auklėjimui. Pavyzdžiui, ji niekada nepirko joms lėlės Barbės, manydama, kad ši žemina moters orumą. Būdama ketverių metų Nicole pradėjo lankyti baletą, o po kelerių metų įstojo į mergaičių vidurinę mokyklą. Pačios aktorės prisipažinimu, paauglystėje ji nekentė savęs. Ji buvo liekna ir aukšta (būdama 13 metų – 175 cm), baltos odos ir raudonų plaukų. Dėl to visi klasės draugai ją pravardžiavo „morka.“
Netrukus jos šeimą užklupo nelaimė, mama susirgo krūties vėžiu. Gydymui ir reabilitacijai reikėjo daug lėšų, todėl septyniolikmetė Nicole nusprendė kuriam laikui nutraukti mokslus, kad susirastų darbą ir padėtų šeimai šiuo sunkiu laikotarpiu. Kidman lankė pagreitintus masažo terapijos kursus, po kurių įsidarbino miesto ligoninėje.
Iš teatro – į televiziją, iš televizijos – į kiną
Aistra šokiams atvedė Nicole į jaunimo teatrą, o vėliau Philipo gatvės teatre ji ne tik mokėsi vaidybos, bet ir bandė dainuoti. O už vieną iš savo vaidmenų gavo Jane Campion, tuo metu studijavusios kiną, sveikinimo laišką. Stengtis ir būti atkakliai Nicolei teko beveik kasdien.
Būsimosios žvaigždės tėvai atsisakė vežti ją automobiliu į studiją, į kurią ji ėjo nuo dvylikos metų, todėl Nicole ten patekdavo pati, persėsdama į du autobusus. Kidman gana anksti pradėjo lankytis atrankose, tikėdamasi gauti vaidmenis miuzikluose.
Turėdama įgimtą talentą, ji nesunkiai susirado agentą ir netrukus gavo pirmąjį vaidmenį scenoje. Be teatro studijos, Kidman taip pat mėgo rašyti apsakymus ir galvojo apie rašytojos karjerą. Šią aistrą palaikė jos tėvas. Būtent jis patarė dukrai vesti asmeninį dienoraštį, kad galėtų tobulėti rašydama.
Iš gatvės teatro spektaklių ji pateko į televiziją, ir, būdama keturiolikos, gavo pagrindinį Helen vaidmenį buitinėje kalėdinėje dramoje „Bush Christmas“ (1983). Debiutas didžiajame kine buvo Džudi vaidmuo veiksmo dramoje „Dviračio banditai“ (BMX Bandits,1983). Be kitų vaidmenų, ji atliko pagrindinį vaidmenį televizijos mini seriale „Vietnamas“ (Vietnam), už kurį 1986 m. gavo Australijos kino instituto apdovanojimą.
Tolesnių intriguojančių pasiūlymų žvaigždei ilgai laukti nereikėjo.
Po trejų metų ji jau atliko pagrindinį vaidmenį kartu su Samu Neillu trileryje „Mirusi tyla“( Dead Calm). Tačiau kritikai pirmą kartą talentingą aktorę pastebėjo po mini serialo „Bankoko Hiltonas“. Serialo teises nupirko daugelis šalių, o tai prisidėjo prie dar didesnio Kidman populiarumo. Po filmo „Mirtinas dumblas“ (Dead Doldrums, 1989), kurį finansavo „Warner Brothers“, sėkmės, Nicole buvo pakviesta į Holivudą. Tolesnių intriguojančių pasiūlymų žvaigždei ilgai laukti nereikėjo.
Tomo Cruise’o šešėlyje
Besifilmuodama sportinėje dramoje „Griaustinio dienos“ (Days of Thunder, 1990) Kidman susipažino su aktoriumi Tomu Cruise’u ir užmezgė romaną. Įsimylėjėliai ilgai nelaukė ir 1990-aisiais per Kūčias susituokė. Po santuokos Nicole ilgai liko sutuoktinio šešėlyje. Cruise’as buvo žvaigždė, o ji – tik jo žmona. Nors jiedu sėkmingai pasirodė epiniame pasakojime apie airius, ieškančius savo vietos Laukiniuose Vakaruose „Tolimas kraštas“ (Far and Away), vis dėlto, ji nebuvo žvaigždė.
Tokia situacija tęsėsi iki 1995 m., kai Kidman nusifilmavo dviejuose filmuose. Gus Van Santo satyrinėje komedijoje „Mirti dėl..“ (To Die For, 1995) vaidino ryžtingą ir savimi pasitikinčią Siuzaną Stoun, vietinės kabelinės televizijos žinių merginą, svajojančią apie puikią žurnalistės karjerą.
Už šį vaidmenį ji pelnė „Auksinį gaublį“, Londono kritikų pasirinkimo apdovanojimą ir Sietlo tarptautinio kino festivalio apdovanojimą, taip pat buvo nominuota Didžiosios Britanijos kino akademijos apdovanojimui. Vėliau tais pačiais metais Kidman suvaidino psichologę Joelio Schumacherio filme „Betmenas visiems laikams“ (Batman Forever, 1995). Po metų tautietės Jane Campion filme „Damos portretas“ (The Portrait of a Lady,1997), sukurtame pagal Henry Jameso romaną, ji suvaidino Izabelę Arčer.
Visi šie vaidmenys įrodė, kad Nicole puikiai pasirodo bet kokiame repertuare.
Visi šie vaidmenys įrodė, kad Nicole puikiai pasirodo bet kokiame repertuare: veiksmo trileriuose, komedijose ar tragedijose, kostiuminėse dramose. Prie dar didesnio populiarumo prisidėjo filmas „Plačiai užmerktos akys“ (Eyes Wide Shut, 1999), – paskutinis didžiojo Stanley Kubricko darbas, kuriame Nicole vaidino dar su Tomu Cruise’u. Pastarasis sukėlė nemažą šurmulį Kanų kino festivalyje ir pelnė jai „Auksinio gaublio“ apdovanojimą.
Pora jau buvo įsivaikinusi dukrą ir sūnų, jų santuoka buvo laikoma viena laimingiausių Holivude, o santykių krizė tikriausiai prasidėjo dirbant prie šio filmo, kuriame buvo daug drąsių meilės scenų, nors pora to niekada nepatvirtino.
Kita problema buvo nesuskaičiuojamos bulvarinės spekuliacijos, kad jie išsiskyrė dėl Cruise’o bandymų įtraukti visą šeimą į Scientologijos bažnyčią ir jo romanas su Penelope Cruz. 2001 metais, kai išsiskyrė su Tomu Cruise’u, Nicole Kidman jau buvo pirmo ryškumo žvaigždė.
Sėkmingiausi karjeros metai
Nicole Kidman įtvirtino savo sėkmę kurtizanės Satin vaidmeniu miuzikle „Mulen Ružas“ (Moulin Rouge, 2001). Ji pademonstravo ne tik puikią vaidybą, bet ir gerus plastinius bei vokalinius sugebėjimus, pati atlikdama visus triukus ir vokalo partijas. Už šį vaidmenį ji susilaukė pirmos nominacijos „Oskarui“. Ne mažiau sėkmingas buvo ir mistinis trileris „Kiti“ (The Others, 2001), kuris kino teatrų kasose uždirbo daugiau kaip 200 mln. dolerių.
Kidman aktorinės karjeros viršūne tapo režisieriaus Stepheno Daldry drama „Valandos“ (The Hours, 2002), pasakojanti trijų moterų istoriją, aprašant vieną svarbią jų gyvenimo dieną. Dėka nuostabaus aktorių Kidman, Julianne Moore ir Meryl Streep ansamblio filmas tapo pagrindine tų metų premjera ir pelnė daugybę apdovanojimų pasaulio kino festivaliuose.
Rašytoja Virginia Woolf tapo viena iš Michaelo Cunninghamo romano „Valandos“, pagal kurį ir sukurtas filmas, veikėjų. Virdžinija Vulf – rašytoja, atsidūrusi ties nervinio išsekimo riba. Kad kaip nors susidorotų su savo problemomis, ji parašo romaną „Ponia Dalovėj“. Virdžinija kovojo, kad atrastų gyvenimo prasmę, ir, deja, šią kovą pralaimėjo. Ji žinojo, kad aplink ją buvo žmonių, kurie ją mylėjo ir kuriuos ji mylėjo. Ji žinojo, kad pakeldama prieš save ranką, juos įskaudins.
Vaidmuo, kurį Nicolei teko atlikti, buvo labai sudėtingas, paremtas beveik vien tik individualiais gestais, sudėliotas iš akimirkų.
Vaidmuo, kurį Nicolei teko atlikti, buvo labai sudėtingas, paremtas beveik vien tik individualiais gestais, sudėliotas iš akimirkų ir ji tikrai puikiai įsijautė į Virdžinijos būklę. Aktorė įrodė, kad moka pažaboti savo ambicijas, siekti tikslios ir brandžios vaidybos – meno, kurį daugelis didžiausių šiuolaikinio kino žvaigždžių vis dar turi įvaldyti. Be „Auksinio gaublio“ ir Berlinalės apdovanojimų, Nicole už šį vaidmenį pelnė savo pirmąjį „Oskarą“.
2003 metais buvo pradėtas filmuoti originalus ir neįprastas filmas kino istorijoje – „Dogvilis“ (Dogville). Vieno skandalingiausių režisierių Larso von Triero psichologinė drama, sukurta pagal „Dogmos 95“ kanonus, sulaukė plataus atgarsio, tapo Kidman talento atradimu Europos žiūrovams ir aktorės gerbėjų ratas išsiplėtė.
Viename interviu Nicole Kidman atskleidė, iš kur atsirado jos potraukis vaidinti autorinėse, sudėtingose juostose: „Kai buvau maža, tėvai mane vesdavosi į kiną, taip tikriausiai ir kilo mano meilė aktorystei. Tėvai man siūlė ambicingesnius, įdomesnius kūrinius. Laikui bėgant pradėjau savarankiškai lankytis kine, dažnai net pabėgusi iš mokyklos. Taip žiūrėjau Kubricko, Fellini filmus, pasaulio kino klasiką. Kartais salėje sėdėdavau viena. Ir šiandien neįsivaizduoju, kad toks kinas turėtų išnykti. Juk tam jis ir buvo sukurtas – kad žiūrovus tiesiogiai perkeltų į ekrane rodomą pasaulį.“
Kartais – žemyn, kartais – aukštyn
Negalima sakyti, kad po „Dogvilio“ K. Kidman karjera smuko žemyn, tačiau reikšmingų vaidmenų sumažėjo. Išimtis – režisieriaus Anthony Minghellos epinė drama „Šaltasis kalnas“ (Cold Mountain, 2003), uždirbusi 176 milijonus ir gavusi 7 „Oskaro“ nominacijas. Deja, šį kartą Nicolės vaidinama Ada buvo kaip visada graži ir maloni, tačiau jos personažas šaltas ir stokoja tikro jausmo. Taigi, „Oskarų“ nominacijos atiteko tik jo partneriams.
Tačiau 2010 metais Nicole Kidman vėl nominuojama „Oskarui“ ir „Aukso gaubliui“ už vaidmenį režisieriaus Johno Camerono Mitchello dramoje „Triušio urvas“ (Rabbit Hole) Filmas sukurtas pagal pripažinto amerikiečių dramaturgo Davido Lindsay-Abaire to paties pavadinimo pjesę, įtaigiai pasakojantį apie sutuoktinių porą, ieškančią gyvenimo prasmės pačiomis dramatiškiausiomis aplinkybėmis – praradus vienintelį sūnų.
Nicole Kidman šiame filme – be jokio makiažo ir holivudinio spindesio priešais kamerą, be galo natūrali ir sukrečianti. Ypač scenoje, kai ji iš savo automobilio žvilgčioja į paauglį, atsakingą už jos sūnaus mirtį. Atsisveikinęs su motina, berniukas su draugais eina į išleistuves. Kidman apsipila ašaromis. Trumpą akimirką ji įsivaizduoja save, vedančią sūnų į limuziną. Ji galvoja apie visus džiaugsmus ir sielvartus, kurių jai nebepavyks patirti.
Dar po kelerių metų daug ginčų sukelia Nicole Kidman įkūnyta Grace Kelly biografinėje dramoje „Monako kunigaikštienė “ (Grace of Monaco, 2013). Daugelio nuomone, atėjo metas, kai Nicole Kidman šlovės metai liko jau praeityje, tačiau aktorė vis dėlto sugeba nustebinti ir toliau.
2016 metais Kidman suvaidino Sue Brierley dramoje „Liūtas“ (Lion), pagal indo Saroo Brierley autobiografinę knygą „Ilgas kelias namo“, kai jis būdamas penkiametis atsitiktinai atsidūrė traukinyje, vežusiame į Kalkutą, esančią už 1600 kilometrų nuo jo namų.
Išlipęs iš traukinio, Saru, pamiršęs gimtojo miestelio pavadinimą, kentė gyvenimą gatvėje, o patekęs į vaikų namus, buvo įvaikintas australų poros. Antroje filmo dalyje labai trumpam pasirodžiusi ekrane Nicole Kidman vaidina nelaimingą susenusią jau suaugusio Saru motiną. Aktorei šį kartą užtenka vienos įspūdingos scenos, kad pelnytų „Oskaro“ nominaciją.
2017 metais Kidman gavo du „Emmy“ apdovanojimus – už geriausią aktorės vaidmenį bei geriausią prodiuserės darbą seriale „Didelis mažas melas“ (Big Little Lies 2017-2019). Čia Kidman įkūnijo Selestę Rait – pasiturinčią, elegantišką moterį, kuri gyvena iš pažiūros tobulą gyvenimą. Už laimingos santuokos su gražiu ir žaviu verslininku fasado slepiasi fizinio smurto ir kasdienio žeminimo drama.
Duodama interviu žurnalui „The Hollywood Reporter“ aktorė prisipažino, kad jai buvo labai sunku psichologiškai vaidinti šį personažą. Dėl to filmavimo aikštelėje įvyko protrūkis. Vaidindama smurtą šeimoje patyrusią moterį, ji dažnai turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus, mat režisierius reikalavo kuo didesnio tikroviškumo, todėl aktorė neretai nukentėdavo fiziškai.
Režisierius reikalavo kuo didesnio tikroviškumo, todėl aktorė neretai nukentėdavo fiziškai.
Po tokių filmavimų Kidman buvo visa nusėta mėlynių. Pamatęs mėlynes ant žmonos kūno, jos vyras Keithas Urbanas įsiuto ir griežtai pasikalbėjo su režisieriais. Filmavimo aikštelėje Nicole visada santūri, todėl šis incidentas ją sutrikdė ir suglumino komandos narius.
Laimė antroje santuokoje
Su muzikantu Keithu Urbanu Nicole susipažino 2005-aisiais, po metų ištekėjo. Būtent su juo moteris suprato, ką reiškia būti laimingai, ir pagaliau galėjo atsipalaiduoti. Aktorė prisipažįsta, kad būti šalia jo yra lengva, ramu ir gera. Su Keithu ji gali kalbėtis apie viską pasaulyje visas dvidešimt keturias valandas per parą. Žvelgiant į šią porą matyti, kad jie tikrai myli vienas kitą ir yra laimingi kartu. 2008 metais jiems gimė dukra Sunday Rose, o 2010 metų gruodžio 28 dieną – Faith Margaret.
Be filmavimosi kine ir televizijoje, Kidman sėkmingai filmuojasi reklamose. Ji yra kvepalų prekės ženklo „Chanel No. 5“ ir šveicariškų laikrodžių prekės ženklo „Omega“ ambasadorė. Nicole Kidman ne kartą pripažinta gražiausia planetos moterimi, o tuo pačiu yra ir aktyvistė, pasisakanti ir kovojanti už moterų teises. Ji sako, kad šiuo metu jai svarbiausia – kuo daugiau laiko praleisti namuose su vyru ir dukromis.
Sutikite Nicole Kidman filme „Valandos“ festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“ rugpjūčio 5 d. Valdovų rūmų kieme. Daugiau informacijos www.kinaspozvaigzdemis.lt
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Latga. Festivalio partneriai: LRT Epika, žurnalas ŽMONĖS, portalas 15 min.lt, Valdovų rūmai.
