Smurtas, išdavystė, karo metų kūryba ir modernybės kritika – tai šių metų Thomo Manno festivalio kino naktų programos jungiančiosios gijos, atliepiančios pagrindinį festivalio moto – „Sąžinės proveržis“.
Du pirmieji kino vakarai pirmadienį ir antradienį bus skirti tam tikra prasme modernybės kvintesencija laikytiniems nebyliojo kino pavyzdžiams. Pirmadienio seanso metu žiūrovai išvys Ernsto Lubitscho grotesko komediją „Austrių princesė“ („Die Austernprinzessin“, 1919), dėl kurio režisieriaus stilius vėliau buvo pramintas „Lubitscho palytėjimu“. Filme pasakoja apie amerikiečio milijonieriaus, „austrių karaliaus“ dukters sugadintas vestuves bei išjuokiamas amerikietiškasis vartotojiškumas.
Antradienio seanso metu žiūrovų laukia kitas to paties režisieriaus nebylusis filmas – „Nenoriu būti vyru“ („Ich möchte kein Mann sein“, 1918). Komedijos siužeto centre – nutrūktgalvė paauglė, pavargusi nuo savo griežto globėjo ir patirianti nuotykius, persirengusi vyru.
Abiejose filmuose pagrindinį vaidmenį atliko su Ernstu Lubitschu tuo metu aktyviai bendradarbiavusi aktorė Ossi Oswalda, vaidinanti moteriškos lyties personažą vardu Ossi. Filmai įtraukti į programą ne tik todėl, kad mini Didžiojo karo laikotarpio atmosferą ir išjuokia modernybės epochos pabaigos socialinius reiškinius, bet ir dėl to, kad Ernsto Lubitscho filmus matė ir režisierių savo laiškuose mini Thomas Mannas.
Kaip ir Nobelio premijos laureatas, E.Lubitschas gimė Vokietijoje ir 1923 metais persikėlė į Holivudą, kur jo ir Thomo Manno keliai susikirto po to, kai rašytojas 4 dešimtmetyje paliko nacionalsocialistų apimtą savąją gimtinę.
Thomo Manno festivalio lankytojai Ernsto Lubitscho filmus išvys gyvai akomponuojamus jauno ir talentingo, šiuo metu Nyderlanduose dirbančio pianisto Giedriaus Nako.
Liepos 15 dienos kino naktų seanse žiūrovams bus pristatytas pernai Vokietijos režisieriaus Christiano Petzoldo sukurtas vaidybinis filmas „Feniksas“ („Phoenix“, 2014). Jis nukels į pokarinį Berlyną, aktualizuodamas pasikliovimo artimiausiais žmonėmis sudėtingomis karo sąlygomis bei karo suniekintos tapatybės atgavimo pokariu temas. Jis papasakos apie koncentracijos stovyklos fiziškai sužalotą moterį, karo nuniokotoje buvusios Vokietijos sostinėje ieškančią savojo sutuoktinio, kurį įtaria išdavus ją naciams.
Kritinės situacijos sukeliama žmogaus elgsena bus nagrinėjama ir penktadienio kino naktų seanse, kuriame tarptautinio festivalio lankytojai bus pamaloninti lietuviškąja tematika.
Žiūrovai išvys Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono dokumentinį filmą „Nematomas frontas“ (The Invisible Front, 2013). Tai filmas apie pokariu Lietuvoje vykusį ginkluotą pasipriešinimą, sukurtas pasitelkus liudininkų pasakojimus bei ištraukas iš Juozo Lukšos-Daumanto dienoraščių. Būdamas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų tvirtai gynė savo šalies laisvę, o mirė sulaukęs vos trisdešimties, 1951 metais, Lietuvos miškuose, kai buvo išduotas dvigubo agento. Santykiai tarp žmonių kritinėse situacijose šiame filme nagrinėjami ir išryškinant J. Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją.
Per meilės tarp dviejų žmonių perspektyvą karo patirtis festivalyje aktualizuos ir ketvirtadienio kino naktų seansas. Jis pasakos apie santykius tarp apkasuose tūnančio eilinio kario ir jaunos violončelininkės, jo laukiančios Berlyne. Tie santykiai kario kūrybai leidžia virsti konstruktyvistinės ir funkcionalistinės architektūros šedevrais. Izraelio režisieriaus Duki Droro dokumentinis filmas „Amžinosios Mendelsohno vizijos“ (2011) skirtas iš Rytų Prūsijos, Olštyno kilusiam žymiam tarpukario architektui Erichui Mendelsohnui, kurio kare sukurti eskizai vėliau materializavosi ir pateko architektūros istorijon.
Kaip ir Thomas Mannas, žydų kilmės E.Mendelsohnas paliko Vokietiją į valdžią atėjus naciams, o paskutiniuosius gyvenimo metus praleido JAV. Remiantis Luisės Mendelsohn prisiminimais ir daugiau kaip 1,2 tūkst. laiškų tarp Ericho ir jo būsimosios žmonos sukurtas filmas tarptautiniame FILAF festivalyje Prancūzijoje pelnė pagrindinį apdovanojimą.
Šių metų Thomo Manno festivalis – antrasis iš penkerių metų ciklo „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“.
Visus kino naktų seansus pristato Goethės institutas Vilniuje. Visų seansų pradžia 22 val. Seansai vyks lietuvių bei vokiečių kalbomis ir yra nemokami.
