Kinas ir naktis neatskiriami. Filmus žiūrime tamsoje ir dažniausiai vėliais vakarais. Naktis – tas paros metas, kai dalykai atrodo kitaip nei dienos šviesoje, tai – laikas, kai vyksta stebuklai arba, atvirkščiai, didžiausios dramos ir siaubas. Iš filmų apie tai, kas vyksta naktį, galima tikėtis visko.
Varšuvos reivas naktinėtojams
Plaukiančiais vaizdais ir šokių muzikos ritmais prisotinto filmo „Visos nemiegotos naktys“ („All These Sleepless Nights“) veiksmas sukasi aplink linksmybes, jaunystę ir draugystę po naktiniu Varšuvos dangumi. Iš tikrųjų, Michało Marczako filmas šlovina jaunystę – metą, kai vyksta didžiausi ieškojimai. Kaip filme sako vienas iš trijų pagrindinių herojų: „Ieškau to, ko man trūksta“.
Sandanso kino festivalyje apdovanojimu už režisūrą įvertinto kino kūrėjo filmo kadrai primena Emmanuelio Lubezkio kameros žvilgsnį amerikiečio Terrence Malicko kūryboje. Dvidešimt kelerių metų aktoriai filme vaidina patys save – jų vardai, , tokie patys kaip ir realiame gyvenime. Dėl šio žingsnio, dokumentikos ir realybės mišinio, lenkų režisieriaus M. Marczako vaidybinis filmas pristatomas programoje „Aš esu hibridas“.
Vieną naktį…
Vieną naktį, o gal vakarą, jauna aktorė savo giminaičių namuose randa mįslingą merginą, praradusią atmintį po automobilio katastrofos. Abi moterys leidžiasi į detektyvinę kelionę, siekdamos išsiaiškinti paslaptingos tamsiaplaukės Ritos praeitį.
Sapniškas Davido Lyncho pasaulis artimas nakčiai ir jos paslaptims. Garsiausias jo filmas „Malholando kelias” („Mulholland Dr.“, 2001), kuris festivalyje bus rodomas iš 35 mm juostos, skatins permąstyti nusistovėjusias identiteto ir tikrovės sampratas.
Šiais metais „Kino pavasaris“ rengia Davido Lyncho ir Abbaso Kiarostami kūrybos retrospektyvas, kurių metu žiūrovai turės šansą susipažinti su dviejų išskirtinių autorių darbais didžiajame ekrane.
Vieną naktį. Ne, vieną dieną grupelė jaunų hipsterių nusprendžia susprogdinti prekybos centrą. Neapykantos paskatintas radikalių paryžiečių būrys margas – jame ne tik emigrantai, bet ir baltaodžiai prancūzai. Be abejonės, tada, kai viskas vyksta pagal iš anksto surepetuotą planą, kažkas turi nepavykti. Kodėl neateina tolimesni nurodymai? Filmo „Nocturama“ („Nocturama“) siužetas po praėjusio lapkričio atakų Paryžiuje įgauna visai kitą prasmę, o jaunuolių portretas primena protestuojančius „Nuit Debout“ („Naktinis prabudimas“) judėjimo narius.
Į programą „Meistrai“ įtraukto prancūzų kino kūrėjo Bertrando Bonello naujasis filmas išsiskiria iš ankstesnių jo darbų. 2014 m. režisierius pristatė biografinę dramą „Sen Loranas. Stilius – tai aš“ („Saint Laurent“, 2014), o dar prieš tai - filmą apie muzikos atlikėją „Ingrida Kaven: muzika ir balsas“ („Ingrid Caven, musique et voix“, 2012) bei Paryžiaus bordelio moteris XX a. vaizduojančią juostą „Tolerancijos namai“ („L‘Apollonide (Souvenirs de la maison close)“, 2011).
Vieną naktį, o tiksliau, dieną Lak iš raudonųjų žibintų kvartalo sutinka vieną iš savo klientų, kurį buvo įsimylėjusi. Kartu jie leidžiasi į kelionę, kuri atveria šalies praeities ir dabarties žaizdas – kolonializmo pasėkmes, japonų imigrantus Tailande, prostituciją.
Vadybinis filmas „Bankoko naktys“ („Bangkok Nites“) – ketvirtasis japonų režisieriaus Katsuya Tomita filmas. Siekdamas surinkti lėšų savo pirmajam filmui „Virš debesų“ („Above the Clouds“, 2003) kino kūrėjas dirbo statybininku ir sunkvežimių vairuotoju. Klientą, vardu Ozava, šiame filme vaidina pats režisierius K. Tomita.
Vieną naktį, kai vyksta indų deivės šventė, mergina Durga su savo vaikinu iš Keralos tranzuoja į traukinių stotį. Sustoja keturių vaikinų furgonas ir košmaras prasideda. Paslaptingas ir įtampą išlaikantis indų režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Sanalo Kumaro Sasidharano kelio filmas „Seksualioji Durga“ („Sexy Durga“) primena: nesėskite į nepažįstamųjų automobilius. Juo labiau naktį.
Vieną naktį rumuniškos muzikos apsuptyje susiformuoja meilės trikampis. Alinas stebi Džeaniną, kuri „užimta“, nes šoka apsivijus mylimojo kaklą. Kokia miestelio diskoteka be muštynių? Svarbi detalė – veiksmas vyksta be dialogų. Trumpametražis režisierės Roxanos Stroe filmas „Naktis Tokorikyje“ („A Night in Tokoriki“) apdovanotas kaip geriausias praėjusių metų Transilvanijos kino festivalyje. Praėjusiais metais jaunos kino kūrėjos trumpasis filmas „Juodasis penktadienis“ taip pat buvo rodomas festivalio „Kino pavasaris“ programoje.
Rumunų Naujosios bangos kinui vis dar išgyvenant pakilimą, Rumunija pasirinkta „Kino pavasario“ šalimi partnere, todėl žiūrovai galės pamatyti 7 pilnametražius šios Balkanų šalies kino kūrėjų sukurtus darbus.
Vieną naktį kaimo policija ant kelio randa gulintį girtą barsuką, kuris nesikelia. Barsukui prabudus, prasideda keisti dalykai. Slovėnų režisierės Špelos Čadežos ketvirtasis trumpametražis animacinis filmas „Naktinis paukštis“ („Nighthawk“) buvo rodomas Sandanso ir Klermono-Ferano kino festivalių konkursinėse programose.
Naktis trumpuosiuose filmuose
Į programą „Studentų filmų konkursas“ įtrauktas pirmasis trumpametražis jaunos lietuvių režisierės Saulės Bliuvaitės filmas „Gyvenimas yra gražus ir niekada nesibaigia“ pasakoja apie abejingumą ir nesusikalbėjimą Lietuvos mieste, o tarp „Lietuvių filmų premjerų“ yra ir Gerdos Paliušytės trumpametražis esė „Troškimas, kad pavyktų” („A Desire for Things to Work“) apie slampinėjimą Nyderlandų sostinėje Amsterdame.
