Nebyliąją kino klasiką tradiciškai įgarsino miesto simfoninis orkestras. Jie atliko vieno žymiausio nebyliojo kino kompozitorių niujorkiečio Donaldo Sosino specialiai šiam įvykiui sukurtą muziką.
A.Berthetelas „Šerloką Holmsą“ sukūrė remdamasis 1899 m. pjese. Joje vaidinęs aktorius William Gillette ir filme atliko pagrindinį vaidmenį. Tai buvo pirmasis kartas, kuomet žmonės žymųjį detektyvą išvydo didžiajame ekrane rūkantį pypkę. Arthuro Conano Doyle'o novelėse jis nebuvo vaizduojamas su šia vėliau jį daugelyje kūrinio adaptacijų lydėjusia detale. Šiame filme jis dar ir įsimylėjęs.
A.Berthetelo „Šerlokas Holmsas“ daugelį metų buvo laikomas dingusiu filmu. Ir 2014 m. San Francisko nebylaus kino festivalyje buvo pranešta, kad juosta rasta ir bus restauruota. Šios sutvarkytos versijos peržiūrą ir padovanojo miestui Odesos kino festivalis.
Praėjusiais metais ant Potiomkino laiptų pažiūrėti filmo „Žmogus su kino kamera“ (rež. Mikhail Haufman) susirinko apie 15 tūkstančių žmonių. Šiemet žiūrovų skaičius buvo panašus. Šie laiptai, laikomi įėjimu į Odesą nuo Juodosios jūros, atveria vaizdą į miesto uostą. Jie sudaryti iš 192 laiptelių ir užima šeštąją vietą gražiausių Europos laiptų dešimtuke. Vietiniai Potiomkino laiptus vadina aštuntuoju pasaulio stebuklu.
Laiptai plačiai žinomi pasauliui tapo po to, kai juos savo filme „Potiomkino karo laivas“ („The Battleship Potemkin“) įamžino žymus rusų režisierius Sergejus Eizenšteinas. Jame vaizduojami 1905 metų birželio 14 d. įvykiai, kuomet kareiviai ėmė šaudyti į beginklius ant laiptų stovinčius žmones. Nors tai išgalvoti įvykiai, „Potiomkino karo laivas“, atskleidęs imperialinio režimo katastrofiškumą, laikomas vienu įtakingiausių propagandinių filmų, o epizodas, kuomet šiais laiptais rieda vežimėlis su kūdikiu viduje“, – vienas paveikiausių kino istorijoje.
Ant Potiomkino laiptų filmuota scena:
Tarptautiniame Odesos kino festivalyje rodomas šiemet Kanuose nugalėjęs filmas „Aš, Danielis Bleikas“ („I, Daniel Blake, rež. Ken Loach), čia pat pristatyta Pedro Almodovaro drama „Džiuljeta“ („Julieta“), šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas Nicolaso Windingo Refno „Neoninis demonas“ („The Neon Demon“), tarptautinėje žiniasklaidoje gausiai aptartas Maren Ade „Tonis Erdmanas“ („Toni Erdmann“),
Šią savaitę Odesoje taip pat galima išvysti „Kino pavasaryje“ rodytus filmus: „Kaili Bliuzas“ („Kaili Blues“, rež. Bi Gan), „Frankofonija“ („Francofonia“, rež. Aleksander Sokurov), „Žmogus“ („Human“, rež. Yann Arthus-Bertrand), „Neteisėti santykiai“ („Illegitimate“, rež. Adrian Sitaru) ir kt.
Filmai iš viso pasaulio varžosi tarptautinėse vaidybinių ir dokumentinių filmų programose. Suplanuoti žiūrovų susitikimai su žymiais režisieriais: Christinu Petzoldu („Feniksas“) ir Peteriu Webberiu („Mergina su perlo auskaru“), prodiuseriu ir režisieriumi Uberto Pasolini („Striptizo ereliai), su mūsų šalies žymiu operatoriumi Rimvydu Leipumi dirbančia ukrainiete Eva Neymann („Giesmių giesmė“).
Festivalis šiemet surengė Ch.Petzoldo ir pagal Viljamo Šekspyro kūrinius sukurtų filmų retrospektyvas. Pastaroji retrospektyva buvo rodoma ir „Kino pavasaryje“. Didelį dėmesį skyrė turkų kinui.
Kino industrijos profesionalams skirtuose sesijose rodomi bendradarbiaujant su kitų šalių kino kūrėjais vystomi projektai, skaitomos paskaitos apie audiovizualinio sektoriaus galimybes ir perspektyvas, dalijamasi scenarijų rašymo paslaptimis ir pan.
Festivalį atidarė Xavier Gianolli drama „Marguerite“, nukelianti 1921 m. gyvenusios neįprastos divos kasdienybę išlaisvinant savąjį talentą dainuoti.
Liepos 23 d., paskutinę festivalio dieną, Odesos operos ir baleto teatre bus paskelbti 7-ojo festivalio nugalėtojai.
