Atidarymo vakaras prasidėjo Prancūzijos ambasadoriaus Philippe`o Jeantaud sveikinimu susitikus pirmajame iš 150-ies prancūziško kino seansų, kurie per porą savaičių įvyks vienuolikoje Lietuvos miestų.
Seniausiame, šiek tiek prancūziška aura dvelkiančiame Vilniaus kino teatre „Skalvija“ Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jeanas-Marie Sani sukvietė iškilias politikos, verslo, kultūros ir kino pasaulio asmenybes į šventinį atidarymo filmo „Džiunglių įstatymas“ (2016) seansą. Satyrinę komediją kartu su renginio svečiais žiūrėjo ir filmo režisierius Antoninas Peretjatko bei pagrindinis aktorius Vincentas Macaigne.
Nuo sausio 27 d. įvairiuose šalies regionuose paplisiantis festivalis žiūrovams pristatys prancūzišką kiną – įtraukiantį, įžūlų, vienu metu lengvą ir sunkų, nepaprastą ir neįprastą.
Kaune festivalis vyks vasario 3-10 d., Klaipėdoje – vasario 6-10 d., Šiauliuose – vasario 8-10 d., Panevėžyje – vasario 3-5 d., Varėnoje – vasario 8-10 d., Alytuje – vasario 4-8 d., Raseiniuose – vasario 2-4 d., Marijampolėje – vasario 4-10 d., Anykščiuose – vasario 2-4 d., Palangoje – vasario 2-5 d.
„Šiais metais „Žiemos ekranai“ beldžiasi į jūsų širdis, pristatydami turtingą ir įvairią filmų kolekciją, pabrėždami autorinio kino svarbą, savitą, kitonišką požiūrį ir tiesiog džiaugsmą žiūrėti drąsų, įdomų bei kokybišką kiną. Todėl šiųmetiniame festivalyje pristatome pagrindinę programą „Susitikimai“, kuria kviečiame susipažinti su prancūzų kino naujienomis ir retrospektyvą „(Ne)tikros istorijos“, kuri užduos klausimą be atsakymo: kas kine yra tikra, o kas – pramanyta?“, – atidarymo renginyje kalbėjo Žiemos ekranų koordinatorė Kotryna Tamkutė.
Festivalio tema „Susitikimai“ atspindi nuolatinį renginio atsinaujinimą, dėmesį naujiems vardams ir veidams kino ekranuose, paskatą pažinti įvairų požiūrį į pasaulį. Pagrindinėje programoje – platus spektras aktualių klausimų ne tik žmogui kaip visuomenės, šeimos nariui, bet ir kaip individui, kūrėjui. Leisimės į kino tiesos paieškas – uždraustą montažą, nunykusį užkadrinį balsą, nugludintos estetikos, tęstinumo atsisakymą – retrospektyvos programoje pristatydami „(Ne)tikras istorijas“, kuriose narstomas amžinai neišsprendžiamas tiesos ir melo santykis. Kad ir kaip šios istorijos skirtųsi, visos jos paspęs žiūrovui savus spąstus – temos, turinio, tekstūros, tikrovės ar iliuzijos.
„Šių metų festivalio programa išskirtinė ir tuo, jog kino salės duris atveria ir patiems mažiausiems – pristatysime filmus vaikams ir visiems, kurie save atranda vaikystės pasakų prisiminimuose,“– pasakojo festivalio koordinatorė.
