Filmą „Miegantis vyras“ režisavote, prodiusavote, kūrėte jo scenarijų, o vėliau ir pagrindinį vaidmenį. Vis dėlto tai – trumpametražis filmas. Ilgo metro juostoje „Lošėjas“ tik vaidinote. Kokius išskirtumėte šių dviejų patirčių panašumus ir skirtumus?
Tai ganėtinai sunku palyginti, nes viename, kaip ir minėjote, atlikau daugybę funkcijų, o kitame – tik vaidinau: „Lošėjo“ filmavimas užtruko apie 30 dienų, o „Miegantį vyrą“ nufilmavome per keturias. Didžiausias ir svarbiausias skirtumas – lietuvių kalba, nes I. Jonyno juostoje kūriau lietuvės vaidmenį. Tai buvo didžiausias iššūkis. O panašumas tas, kad abiem atvejais dirbau su profesionaliomis komandomis, kas išties teikia didžiulį malonumą.
Kovo 30 d. įvyks lietuviška „Lošėjo“ premjera. Ar filmuodamasi šiame filme, tikėjotės, kad jis keliaus po įvairių šalių kino festivalius?
Taip, aš tikėjausi, kad filmas bus parodytas daugelyje pasaulio vietų. Dabar paskui „Lošėją“ keliauju nebe viena, o su savo kūdikiu (juokiasi).
Esate JAV aktorė ir režisierė, intensyviai dirbanti teatre, kine, reklamos srityje. Kas lėmė, kad priėmėte I. Jonyno pasiūlymą sukurti jo filme Ievos vaidmenį?
Perskaičiau scenarijų ir jis man paliko didžiulį įspūdį. Vienintelis abejonių kėlęs dalykas, kaip jau minėjau, buvo kalba. Tačiau dabar dėka „Lošėjo“ mano lietuvių kalbos žinios daug geresnės. Žinoma, po filmavimosi jau praėjo pora metų, per tą laiką apleidau jūsų kalbą, bet planuoju rimtai užsiimti jos mokymųsi.
Nors ir turite lietuviškų šaknų, esate amerikietė. Ar kurdama lietuvės rolę, jautėte skirtumus tarp lietuvių ir amerikiečių moterų?
„Lošėjo“ tema – universali. Jis kalba apie nusivylusius žmones. Į visa tai įpinama meilė, kur, kaip žinia, ji visur vienoda, ir įsimylėjusios moterys, nepaisant jų rasinių skirtumų, elgiasi taip pat. Žinoma, ruošdamasi vaidmeniui, neatmečiau to, kad Ievos metų lietuvės yra paveiktos priespaudos. Aš tik galiu įsivaizduoti, kaip jaučiasi ją patyręs žmogus.
Tiek Ieva, tiek Judith („Miegantis vyras“) – labai tylūs personažai. Jums lengviau kurti veikėją, kai jis vartoja verbalinę ar neverbalinę kalbą?
Taip, jos labai mažai kalba. Gyvenime aš esu plepė. Tačiau kurti Ievos personažą buvo labai įdomu, nes ji stipri moteris, o ta jos stiprybė būtent ir kyla iš tylos ir ramybės. Ir Ieva, ir Judith yra pasyvūs personažai, o vaidinti juos gana sunku, kai pats nesi pasyvus. Tikiuosi, kad kitas mano vaidmuo toks nebus (šypsosi). O dėl verbalinės ir neverbalinės kalbos, manau, kad svarbiausia yra scenarijus ir dialogai – jei jie nėra lėkšti, tai ir dirbti įdomu.
Ar dirbate šiuo metu prie kokio nors scenarijaus?
Turiu du neužbaigtus scenarijus, tačiau dabar niekaip nerandu jiems laiko. Kaip režisierei, įdomu dirbti ir su kitų parašytais tekstais. Neseniai buvau užtikusi istoriją, kurią labai norėjau paversti filmu, tačiau nebespėjau, kiek žinau, pagal ją toks jau statomas. Šiuose reikaluose reikia būti greitam, nes dabar filmus kuria kas tik nori.
Ar galima teigti, kad „Lošėjas“ pakeitė jus ir jūsų gyvenimą?
Tikrai taip. Filmuodamasi Lietuvoje praleidau tris mėnesius, per kuriuos susiradau daug draugų, o Vilnius tapo mano antraisiais namais. Grįžusi čia jaučiuosi vietinė, o ne viešnia kaip anksčiau.
Kokius filmus mėgstate? Pirmenybę teikiate garsiems vardams, o gal atvirkščiai – jaunų režisierių darbams, pavyzdžiui, iš Rytų Europos. O gal kartais renkatės ir Holivudo produkciją?
Man patinka įvairiausias kinas. Tai labai lemia nuotaika. Vieną kartą tai gali būti veiksmo ar nuotykių filmas, kitą kartą – eksperimentinis kinas, o jei sergu ir guliu lovoje, galiu žiūrėti ir romantinę komediją.
Atrodote laiminga moteris. Kokią laimingo žmogaus paslaptį galėtumėte atskleisti „Kino pavasario“ lankytojams?
Būti atviram viskam, kas vyksta aplink, ir įsileisti į savo gyvenimą kuo daugiau meilės.
Apie filmą „Lošėjas“:
Vincentas yra geriausias greitosios pagalbos stoties darbuotojas, kurio aistra – įvairiausi azartiniai lošimai. Patekęs į keblią padėtį, medikas priverstas imtis ko nors radikalaus, kad grąžintų nuolat pralošiamus pinigus. Vincentui gimsta idėja sukurti su jo profesija susijusį nelegalų žaidimą. Iš pradžių makabriškas užsiėmimas sudomina tik greitosios pagalbos vairuotojus, bet netrukus įgauna pagreitį ir ima sparčiai plėstis. Kolegos medikai tampa lošimo agentais, o Vincentas – bankininku. Finansiniai reikalai vis gerėja, bet žaidimui pasipriešina bendradarbė Ieva, su kuria Vincentą sieja ką tik užsimezgęs aistringas ryšys. Netrukus jis bus priverstas lemtingai pasirinkti – žaidimas arba meilė.
