Vienu kadru 2 val. 14 min. nufilmuotas kūrinys pasakoja tikrais faktais paremtą istoriją apie 3 gardžiu maistu garsėjusio restorano šefus, kurie užsiiminėjo kanibalizmu. Į Kaspijos jūros regioną, kur ir stovi minėta maitinimo įstaiga, atvyksta grupelė studentų. Užuodę šviežieną, vietiniai išsiruošia į medžioklę…
Filmą galite pamatyti balandžio 2 d. 20:45 val. kino teatre „Pasaka“.
Vlado Naudžiaus komentaras:
Iraniečių filmas „Žuvis ir katė“ išties unikalus. Savo stilistika jis primena kažką tarp armėnų režisieriaus Sergejaus Paradžanovo ir vokiečių režisieriaus Tomo Tykwerio filmo „Bėk, Lola, bėk“. Ypatingai įstrigo pagrindinių aktorių – Babako Karimi, Saeido Ebrahimifaro – vaidyba ir fantastiška filmo pabaiga.
Nors šioje juostoje visiškai nėra kraujo, vis tiek baisu žiūrėti. Kraupumo priduoda ir atmosfera – miškas, ežeras, stovyklavietė – aplink taip nejauku, kad norėtųsi kuo greičiau iš ten nešdintis.
Juosta nufilmuota vienu kameros įjungimu. Kamera puikiai dirba: vienu metu ji – objektyvi, kitu – subjektyvi. Ir tai tiesiog užburia.
Filmui specifikos suteikia ir vaizduojamas santykis tarp veikėjų. Vyrai ir moterys vienas kito neliečia, nėra jokios erotikos. Kitos šalies filme, pavyzdžiui, prancūzų aktoriai būtų pasibučiavę daugybę kartu. O tokie musulmoninės šalies žmonių santykiai priduoda filmui dar daugiau paslaptingumo.
Stumiamoji jo jėga – netikėtumas. Negali atspėti, kas bus toliau. Labai geri veikėjų tekstai. Jie abstraktūs, kas vėlgi prisideda prie minėto netikėtumo.Nors šioje juostoje visiškai nėra kraujo, vis tiek baisu žiūrėti. Kraupumo priduoda ir atmosfera – miškas, ežeras, stovyklavietė – aplink taip nejauku, kad norėtųsi kuo greičiau iš ten nešdintis, tačiau studentai čia ruošiasi praleisti keletą dienų.
„Žuvis ir katė“ išlieka galvoje. Toks ir turi būti geras kinas.