Remiantis Phoebe Gloeckner 2002 m. grafiniu romanu „The Diary of a Teenage Girl: An Account in Words and Pictures“ sukurtas filmas drąsiai ir ciniškai paverčia filmo subjektą, tabu – paauglės merginos seksualinį prabudimą – į juokingą, sumanią ir nuoširdžią istoriją, kuri tiek linksmina, tiek pamoko. Heller debiuto ypatinga žvaigždė – aktorė Bel Powley, kuri vaidina Minnie Goetze – ne pagal metus subrendusią penkiolikmetę, maištingai besiskverbiančią per siūbuojantį aštuntojo dešimtmečio San Franciską.
Kaip ir daugelis jos amžiaus merginų, Minnie kovoja, kad rastų savo vietą pasaulyje, bet jos kelionėje sunkumus kelia tariamai nesustabdomi hormonai. Kai Minnie pasineria į savo augančius seksualinius troškimus, jos gyvenimas pasisuka – tiesiai į Monroe (Alexander Skarsgard), jos motinos vaikino, rankas. Skamba lyg kažkas, ką jau girdėjote anksčiau? Taip nėra, nes kol Heller vikriai valdo leidimų ir amžiaus problemų klausimus, aktorės Powley Minnie supranta, kad ji pati priima savo sprendimus, net jei jie ir yra blogi.
Powley yra puikus pasirinkimas šiam vaidmeniui ne tik dėl to, jog britų aktorė buvo pasiruošusi didžiuliam išpopuliarėjimui (23 metų aktorė kino industrijoje dirba apie dešimtmetį) ar dėl to, kad ji turi teatro įgūdžius, kurie tinka vaidmeniui (Heller, kuri parašė ir režisavo filmą, iš pradžių buvo jį pritaikiusi scenai ir Minnie vaidmenį atliko pati), bet dėl to, kad Powley pastebimai persikūnijo ir aiškiai susidomėjo filmo istorija ir žinute.
Kai filmas buvo rodomas JAV kino teatruose, tiek Powley, tiek Heller, kalbėdamos apie filmo cenzą nieko neslėpė: JAV – S, o Jungtinėje Karalystėje – 18, reiškia, kad visi, jaunesni nei 18 metų, filmo pamatyti negalėjo, nebent su suaugusiųjų priežiūra – tai reiškia, kad buvo uždrausta šį filmą pamatyti tam žiūrovų ratui, kuriam šis filmas labiausiai ir yra skirtas.
Bet Powley nesijaudino.
„Paauglės dienoraščio“ žvaigždė kalbėjosi su Indiewire ir neslėpė jausmų, kai išgirdo, jog filmas buvo indeksuotas kaip skirtas tik suaugusiems. „Aš labai labai nusiminusi, – teigė Powley, – Pamenu, kalbėjausi su Mari (Heller) apie tai, kai filmavome. Klausiau, kaip manai, koks amžiaus cenzas bus JAV? Ir ji atsakė, „ Tikriausiai S, bet mes nesame tikri. O kaip dėl Jungtinės Karalystės?“. Ir aš pasakiau: „O, Dieve, tikrai 15. Mes labai liberalūs. Necenzūruosime jo 18.“ O tada taip ir nutiko!”
„Aš jaučiu, kad žmonės, kurie peržiūrėjo filmą ir uždėjo šį cenzą, buvo trumparegiai ir nesuprato filmo žinutės bei idėjos,“ – sako Powley. „Tai labai geras pavyzdys to, ką bandome pasakyti: visuomenė labai bijo paauglių merginų bei jų seksualumo. Žmonės nekalba apie tai, nes jie to bijo“.
Vis dėlto, kiekvienas panašaus „Dienoraščio“ egzistavimas džiugina Powley, kuri tiki, jog tai gali daryti įtaką pasaulio pasikeitimui ir kino industrijai, kuri taip bijo rodyti paauglių seksualumą didžiajame ekrane. „Kažkas, kaip ir „Paauglės dienoraštis“, galiausiai peržengs šį barjerą.“ – teigia Powley. „Aš tiesiog tikiuosi, kad jaunos merginos įsėlins į filmą ar įsigys DVD, kai jis pasirodys.“
Heller filmo potencialas keisti ir buvo tai, kas paskatino atvirąją Powley prisidėti. Pati aktorė troško ne tik vaidinti filme, kuris taip atvirai kalba apie seksualinį paauglių merginų brendimą, bet kartu tai daro teigiamai ir sumaniai.
„Aš manau, kad šiuo metu esantis kūno įvaizdis medijoje yra labai negatyvus jaunoms moterims. – sako Powley. Tai gali būti labai žalinga. Prireikia labai daug laiko, kol jaunos merginos išmoksta mylėti save.“
Atsižvelgiant į sekso scenų skaičių filme, Powley teigiamas požiūris ir troškimas įnešti šiek tiek realizmo į pramogų industriją negalėjo būti labiau tinkamas. „Tai gali nuskambėti labai banaliai, bet aš tikrai didžiuojuosi tuo.“ – teigia Powley. „Tiksliau tariant, galime teigti, jog tai yra tiesiog „nuogumas“.
Jos aistra kyla iš nuoširdumo: „Norėčiau būti mačiusi tokį normalų kūną kaip šis didžiajame ekrane tokiame nuostabiame filme apie moterų seksualumą, kai dar pati buvau paauglė.“ – teigia aktorė. „Kai pirmą kartą pamačiau tai, žinoma, nervinausi, nes dar niekada nemačiau savęs apsinuoginusios didžiajame ekrane, bet tada viskas prasidėjo ir man nuoširdžiai neberūpėjo.“ – sakė Powley. Jaučiausi, lyg ten būčiau ne aš. Mes visada žiūrėjome į Minnie, kaip į savarankišką būtybę."
„Mes jautėme, jog Minnie įkūnija kiekvieną moterį, kiekvieną jauną merginą, bet taip pat reprezentuoja ir mus abi su režisere.“ – teigė Powley. Vis dėlto, ji visiškai neatskyrė savęs nuo kūno ekrane, tačiau tai – ir jos nuoširdumas – suteikė aktorei stiprybės: „Žinoma, tai mano kūnas, tai aš ir aš didžiuojuosi tuo. Kai kas yra nepatogu, kai kas – keista.“ – sako aktorė.
Powley prisimena savo paauglystės metus ir emocijas, valdžiusias juos: „Jei kažkas pasako vieną neigiamą dalyką tavo pusėn, tu gali pradėti iš karto to žmogaus nekęsti. Jei kažkas netyčia paliečia tavo spenelį, gali kaip mat pagalvoti, kad tą žmogų įsimylėjai. Manau, kad tai gana varginantis gyvenimo etapas. Tiesiog tuo metu nesi labai racionalus žmogus.“
Filmas seka šio proceso pasekmes. „Kai pradedi turėti seksualinės patirties, gali prisirišti prie tų žmonių, su kuriais tai patyrei.“ – ji sako. „Kai tavo kūnas ir mintys pasiruošia kelionei, prisiriši prie pirmo žmogaus, kuris yra ten, ir tai yra tai, ko mums reikėjo. Manau, kad jos kūnas ir mintys buvo pasiruošę.“
Nors Minnie ir buvo pasirengusi, Powley vis tiek supranta, jog keblių problemų yra, kai visa tai persikelia į Minnie ir Monroe nelegalius santykius. „Aš žinau, kad ji nekontroliuoja savęs santykiuose, kaip ir jis.“ – sako Powley. „Tai per daug rizikinga. Tai yra santykiai tarp penkiolikos metų merginos ir trisdešimt penkerių metų vyro! Žmonės tai gali labai iškreipti.“
Pirmosios Sundance reakcijos įrodė, kad Powley ir Heller vizija buvo perteikta didžiajame ekrane. „Žmonės pamatė filmą taip, kaip ir siekėme jį pristatyti. Pabandėme jį pateikti be jokio vertinimo ir tik per Minnie akis.“ – teigia Powley. „Tai nėra filmas apie santykius, tai filmas apie augimą ir seksualinį pabudimą bei Minnie tyrinėjimą. Aš jaučiu, kad žmonės jį žiūrėjo taip, kaip ir aš.“
Filmas „Paauglės dienoraštis” bus rodomas Lietuvoje Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam” metu gruodžio 3-13 d.
Parengta pagal indiewire.com
