Pagrindinė filmo herojė – kadenciją baigianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vieni ją mylėjo, kiti nekentė. Kad ir kaip ten būtų - abejingų nebuvo. Kitokia lyderė ir kitoks valstybės dešimtmetis.
Aštuonių filmų režisierius Donatas Ulvydas, jau spėjęs įprasti prie klausimo, kodėl ėmėsi kurti tokį filmą, pasakoja: „Man patinka ryškios asmenybės – nuo Harley ir Davidsonų, Steve'o Jobso iki Baracko Obamos. Viešėdamas Amerikoje turėjau progą pamatyti filmą „The Final Year“ (2017). Tada, pamenu, skrisdamas namo susimąsčiau: turime patys Lietuvoje pasaulinio kalibro lyderę – ir apie ją turi būti sukurta dokumentika. Taip gimusi mintis nebepaleido, svajojau drąsiai ir po poros metų darbo filmas apie prezidentinio gyvenimo realybę jau tampa mano kūrybos realybe“.
Tai filmas, anot kūrėjų, pasakojantis, kas vyko ir tebevyksta mūsų valstybėje: netikėtos svarbiausių 2009–2019 metų įvykių atomazgos, nepaaiškintos aplinkybės, netipiški sprendimai, politinio gyvenimo detalės, apie kurias net slaptosios pažymos dažniausiai nutyli.
Kadencijai baigiantis ir pati Prezidentė buvo atviresnė, jau ne kiekvienas pokalbis buvo su perspėjimu – kalbėsimės off the record (ne įrašui ir ne citavimui). Atviras dokumentinis filmas „Valstybės paslaptis“ padės ne tik pasinerti į istorinius vieno valstybės dešimtmečio įvykius, praskleis žiūrovams Prezidentūros užkulisius, bet ir leis suprasti valstybės valdymo ypatumus, pajusti asmenybės ir charakterio jėgą.
Režisierius neslepia – pradžia buvo beprotiškai sunki: „Politikos užkulisiai atrodė iš pradžių visiškas kosmosas. Akys plėtėsi vis labiau ir vis labiau norėjosi dalintis tuo su Lietuvos žmonėmis – pamatykit, kas ir kaip vyksta mūsų valstybėje, ką išgyvena Prezidentė, kai lieka viena prieš Kremlių ir prieš Vašingtoną, teisėsaugos klanus ir oligarchus, net prieš savo bendražygius ir kaip tokiose situacijose pasielgtume mes patys?
Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pažinti Dalią Grybauskaitę ne tik kaip Prezidentę, bet ir kaip žmogų ir galiu tuo jausmu pasidalinti su visa Lietuva. Su tiek, tokio įdomumo ir sudėtingumo medžiaga man dar dirbti neteko. Kad ir kaip būtų gaila, bet nesutalpinsiu visko į vieną juostą. Užtat bent jau ramu, kad filme liks tai, kas svarbiausia, mano, kaip kūrėjo požiūriu, – svarbiausia“.
