Mažieji pakalikai Stuartas, Kevinas ir Bobas (aktorius Pierre Coffin) išvyksta ieškoti naujojo blogio šeimininko, kuris atgaivintų pakalikų pasitikėjimą savimi. Drąsieji pakalikai pakylėti motyvacijos tapti savo bendruomenės didvyriais, patenka į aštuntojo dešimtmečio Ameriką ir yra pasirenkami geriausios visų laikų blogietės Skarlet Overkill (aktorė Sandra Bullock), kuri siekia užvaldyti pasaulį.
Jeigu pakalikai jums nėra naujiena, vadinasi, ne naujiena ir iki tol buvę „Bjauriojo aš“ filmai. Niekam ne paslaptis, kad antrasis filmas sulaukė žymiai didesnės sėkmės nei jo pirmtakas. Prie to, aišku prisidėjo Pharrello Williamso daina „Happy“, kuri kaip virusas paplito po viso pasaulio dainų topus. Bet tikroji priežastis, kodėl filmai buvo tokie nusisekę, yra tai, jog pirmajame filme mes tik susipažinome su pakalikais, o antrajame mes išvydome jų dar daugiau.
Iš filmo neabejotinai galima tikėtis tik vieno – juoko. Filmas tą ir suteikia – kvailus ir mielus juokelius, dėl kurių nereikės raudonuoti ar užkimšti savo vaiko ausų. Nesibaigiantys „banana“ ir „fart“ pokštai verčia kvatotis kartu su pakalikais ir suprasti, kad humoras nebūtinai turi būti vulgarus ir atgrasus.
Vis dėlto, filmas nėra skirtas tik vaikų kikenimui, akimirkomis turi susikaupti ir prisiminti istorijos pamokas bei ką jose mokė, kadangi tokios žinios praverčia pakalikų pasaulyje. Nuo gyvybės atsiradimo iki Napoleono pralaimėjimų – pakalikai buvo visur. Juokinga, kai iki kaulo smegenų žinomi istorijos faktai pateikiami pakalikų akimis.
Žinoma, einant į šį filmą nereikėtų tikėtis išvysti prie kėdės prikaustančią istoriją. Filmo didžiausias minusas tas, jog kūrėjai tiesiog nesugebėjo parodyti pakalikų kaip pirmo plano personažų, kadangi jie vis dar lieka antraplaniai. Kartais atrodo lyg filmo istoriją reiktų pritempti iki naujo pakalikų juokelio, o iki tol tenka iškentėti neįdomų personažų žodžių apsikeitimą. Nors kūrėjai į garso įrašymo studijas sukvietė begales garsių žmonių, pavyzdžiui Joną Hammą, Sandra Bullock, Michaelį Keatoną, Geoffrey Rush, Steve'ą Carellą ir begales kitų, visos tos pastangos nuėjo ne į filmo meninę naudą, o į paprasčiausią filmo rinkodarą.
Kalbant apie pakalikų idėjos išpildymą, viskas labai paprasta – jie nėra pirmo plano personažai. Pakalikai tarsi saldumynai vaikams, reikia vartoti mažomis dozėmis, kad pajaustum malonumą. Priešingu atveju tiesiog persivalgai. Taip pat atsitiko ir su mūsų mylimais geltonais „Tick tack“ formos personažais.
Eidamas į kino salę visai pamiršau, kad einu į filmą, kuris yra dubliuotas lietuviškai. Nesiskundžiu, kad mūsų įgarsintojai yra blogi, bet kyla mintis, kad įgarsinimas tiesiog nereikalingas. Noriu pasakyti, kad pakalikai nėra tokio lygio filmas, kad reikėtų stiprių anglų kalbos žinių, norint suprasti, kas vyksta ekrane.
Apibendrinus, „Pakalikai“ – kvailas, neturintis nei įdomių personažų, nei istorijos, bet keistai sugebantis prajuokinti filmas. Filmo kūrėjai Kyle Balda, Pierre'as Coffinas ir scenaristas Brianas Lynchas prasitarė, kad prikūrė dar milijonus juokelių, tačiau nebesugebėjo jų sudėti į filmą. Tai bus puiki proga išvysti pakalikus ten, kur jiems ir vieta – antrajame plane, juokinančius mus filme „Bjaurusis aš 3“.