Filmas, šiais metais įtrauktas į „Kino pavasario“ programą „Meistrai“, buvo nominuotas dviems „Oskarams“: už geriausią meninį apipavidalinimą ir už geriausią originalų scenarijų. „Rimtas vyrukas“ gavo du „Independent Spirit“ apdovanojimus ir buvo įvertintas nacionalinės Amerikos kino kritikų asociacijos prizu už geriausią scenarijų.
„Kodėl aš, kodėl būtent man?“ – bent kartą gyvenime to paklausia kiekvienas. Brolių Coenų naujoji juodojo humoro komedija „Rimtas vyrukas“ yra apie fizikos dėstytoją Larį Gopniką, kuris šį klausimą užduoda kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Veiksmas vyksta 1967 m. Joelio ir Ethano gimtojo Mineapolio priemiestyje, kai sąžiningas žydų koledžo dėstytojas Laris Gopnikas (akt. Michael Stuhlbarg) supranta, kad gyvenimas nėra sąžiningas. Neklaužados vaikai be jokios sąžinės graužaties vagia dolerius iš piniginės, o šeimos draugą įsimylėjusį žmona erzina įkyriai mosuodama skyrybų pareiškimu priešais akis.
Papildomų problemų sukelia ginklu terorizuojantis kuoktelėjęs kaimynas, seksualiai nepasotinama kito kaimyno žmona ir bedarbis tinginys. Tad idiotas brolis, kuris okupuoja šeimos sofą ir niekur nesiruošia išeiti, atrodo kaip mažiausia problema. Viskas nesibaigia Lario kiemu – universitete studentai anonimiškai jį reketuoja ir bando sugadinti jo reputaciją visuomenėje. Lariui tenka kraustytis gyventi į motelį. Jis bando pasimatyti su išmintinguoju Rabinu Nachtneriu. Tačiau nuolat išsisukinėjantį ir užimtą dvasinį bendruomenės lyderį ne taip jau lengva pagauti.
Filme „Rimtas vyrukas“ vaidina mažai žinomi aktoriai, kuriuos broliai režisieriai atrado žydų teatro scenoje, tarp jų pagrindinius vaidmenis atliekantys Michailas Stuhlbargas ir Richardas Kindas.
„Norėjome, kad filme vaidintų tikri žydai, o ne Holivude dažniausiai matomas etninis tipas, – teigia Ethanas ir Joelis Coenai. – Tai labai svarbu. Sėskite į lėktuvą, ir skriskite tolyn nuo Niujorko ar Los Andželo. Bet kurioje kitoje žydų bendruomenėje išvysite tikrą subkultūrą ir absoliučiai kitokį suvokimą.“
Galimą problemą – per didelį aktorių teatrališkumą, Coenai pritaikė išreikšti savitą juodąjį humorą. Nuostabų įspūdį suteikia ir fotografiškas Coenų kameros darbas. Viena iš įsimintiniausių filmo scenų – akimirka, kai pagrindinis veikėjas Laris Gopnikas stovi prie milžiniškos lentos, pilnos formulių.
Joelis ir Ethanas Coenas broliškai pasidalija darbus filmavimo aikštelėje. Scenarijus jie rašo dviese, Ethanas dažniausiai atlieka prodiuserio darbus, o filmus režisuoja Joelis. Broliai patys montuoja savo filmus (nors oficialiai pasirašoma Rodericko Joneso pseudonimu). 1984 m. rudenį Toronte pasirodęs brolių debiutinis filmas „Paprastas kraujas“ pelnė Didįjį žiuri prizą Sandanso kino festivalyje. Kriminalinis trileris „Bartonas Finkas“ buvo apdovanotas „Auksinės palmės šakele“ Kanuose (1991), ten pat už geriausią režisūrą įvertintas trileris „Fargo“. Pastarasis filmas pelnė broliams „Oskarą“ (apdovanotas už geriausią scenarijų). 2007 m. sukurtas vesterniškas trileris „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ laimėjo net tris „Oskarus“.
Kol Jungtinėse Amerikos Valstijose žiniasklaida, pradedant kultiniu televizijos laidų vedėju Larry Kingu ir baigiant leidiniu „Rolling Stones“, skanduoja, koks beprotiškai juokingas yra „Rimtas vyrukas“, Europoje D.Britanijoje leidžiamas „Sight&Sound“ įžvelgia visiškai kitokią prasmę: „Tai – pats asmeniškiausias Coenų kūrinys, kone autobiografiškas ir įkalinantis žiūrovus tikroje maišalynėje, kur tu negali apsispręsti – rimta tai ar juokinga.“
Balandžio mėnesį kino teatre „Pasakoje“ galėsite pamatyti ir keletą senesnių brolių Coenų filmų: „Fargo“, „Perskaityk ir sudegink“ ir legendinį „Didysis Lebovskis“.
