1. The Beatles: Eight Days a Week – The Touring Years
Nepriklausomai nuo pomėgių ir mėgstamų stilių, „The Beatles“ žino visi. Paulas McCartney, Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas ir Ringo Starras buvo kultinis ketvertas, septintojo dešimtmečio pradžioje sutraukęs dar nematytas minias gerbėjų.
„The Beatles“ veiklą ir kūrybą galima suskirstyti į du etapus: kai grupė aktyviai koncertavo ir kai tapo studijine grupe, surengusia vos vieną improvizuotą koncertą Londone ant stogo. Įdomiausia, kad tai buvo sąmoningas grupės pasirinkimas, kai sunkiai įsivaizduojama gerbėjų gausa pradėjo slėgti ir kliudyti kūrybai. Nors gerbėjų nusivylimas tuo metu buvo didžiulis, geriausius albumus grupė įrašė būtent po šio sprendimo.
Šis filmas pasakoja būtent apie pirmąjį, koncertinį grupės „The Beatles“ etapą. Tai laikai, kai McCartney užtekdavo pakratyti galvą, kad visos auditorijoje esančios merginos pradėtų spiegti, ir kai „The Beatles“ tapo pirmąja grupe pasaulyje, surengusia stadionų turą vien tam, kad galėtų sutalpinti visus norinčius klausytojus.
2. Supersonic
Kai kalbame apie 90-uosius ir to laikmečio muziką, negalime nepaminėti „Oasis“. Ši grupė neabejotinai yra didžiausias įvykis britų muzikos istorijoje nuo „The Beatles“ laikų. Filmas „Supersonic“ būtent tam ir skirtas – parodyti, kokio dydžio fenomenas buvo ši grupė ir kas yra tie žmonės, kūrę jos muziką.
Filmo centre yra broliai Gallagheriai: vienas geriausių visų laikų dainų kūrėjų Noelis, ir Liamas – grupės balsas ir charakteris. Nuolatiniai brolių nesutarimai lydėjo grupę nuo pat pradžių ir nemažai prisidėjo prie „Oasis“ išpopuliarėjimo. Vis dėlto galiausiai būtent nesutarimai šią grupę ir išskyrė.
Reiktų paminėti, kad „Supersonic“ nerodo visos „Oasis“ istorijos. Filmas pasakoja apie Gallagherių vaikystę, grupės susikūrimą ir produktyviausius metus: albumų „Definitely Maybe“, „(What‘s the Story) Morning Glory“, „The Masterplan“ išleidimą, pasirodymą Knebworthe, kurį stebėjo 250 000 lankytojų ir t.t.
3. Gimme Danger
Galima ginčytis, kas buvo įtakingiausi punk roko pionieriai – į šį titulą pagrįstai pretenduoja tiek „Ramones“, tiek „The Sex Pistols“, tiek kelios kitos. Tačiau viena grupė kurtino minias dar gerokai prieš atsiritant punko bangai. Ši grupė vadinosi „The Stooges“.
Iggy Popas – „The Stooges“ vokalistas, sėkmingai tebetęsiantis solinę karjerą – yra puikus pašnekovas, pasakojantis grupės istoriją su deramu atsainumu ir humoru. O kaip dar perteikti laikotarpį, kurio pagrindas buvo narkotikai, nuolatinė rizika gyvybei ir absoliutus normų nepaisymas?
Filmą režisavo Jimas Jarmuschas, bet tai nėra tipinis jo filmas. Šia juosta režisierius parodo, ką gali tikra, neapdirbta rokenrolo jėga. Filmas atspindi agresiją, pasišventimą absurdui ir paties Iggy Popo beprotiškumą pasirodymų metu.
4. Eat That Question: Frank Zappa in His Own Words
Frankas Zappa buvo vienas unikaliausių fenomenų muzikos istorijoje. Priežastis, kodėl jo kūryba niekad nebuvo iš tiesų populiari, yra ta, kad jam kur kas labiau rūpėjo laužyti nusistovėjusias normas nei kurti hitus. Beje, provokuoti jis mėgo ne tik savo kūryba, bet ir pasisakymais apie politiką, muzikos leidybą bei socialines normas.
Nors geriausiai jo muzika atpažįstama iš daug kartų sudėtį pakeitusios grupės „Mothers of Invention“ kūrybos, Zappa buvo ir puikus muzikos teoretikas, ir modernios muzikos orkestrui kūrėjas.
Šis filmas yra pirmoji pilnametražė dokumentika apie Zappą. Ji sukonstruota beveik vien iš pasirodymų ištraukų, repeticijų ir televizijos interviu, kuriuose apie savo kūrybą kalba pats muzikantas. Režisierius nesiima vertinti muzikanto asmens ir kūrybos nei amžininkų, nei muzikos istorikų lūpomis. Vis dėlto, bent kol kas tai yra labiausiai išbaigtas šio muzikos revoliucionieriaus portretas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Frankas Zappa: „Daugiau žmonių pažįsta mane iš televizijos, nei yra girdėję mano muziką“
Filmą „Pasprink savo klausimu – Frankas Zappa pasakoja apie save“ galite legaliai pažiūrėti internetinėje „Telia“ televizijoje.
5. One More Time with Feeling
Teoriškai šis filmas turėjo užfiksuoti naujausio Nicko Cave‘o albumo „Skelleton Tree“ įrašymo procesą. Tačiau tai – tik paviršius. Ką šis filmas parodo iš tiesų, yra kūryba po atlikėją sukrėtusios tragedijos. 2015-aisiais žuvo Cave‘o paauglys sūnus, ir filme aiškiai matoma, kaip šis įvykis paveikė tiek muzikantą, tiek jo kūrinius.
Šiame filme pamatysite ir išgirsite visiškai kitokį Cave‘ą. Tai jau nebėra ir galbūt niekada nebebus tas žmogus, kuris, atrodytų, lengvu judesiu iš siaubo gali sukurti romantiką ir meilę. Tiek naujojo albumo, tiek filmo pagrindinės temos yra sielvartas, bandymas susitaikyti ir egzistencinė neviltis.
„One More Time with Feeling“ nėra dokumentika tradicine prasme – jis nepateikia nei faktų, nei priešistorės, nei reziumė apie muzikantą ir ankstesnę jo veiklą. Vis dėlto režisierius Andrew Dominikas atliko nepriekaištingą darbą, išgrynindamas, nors ir labai slogią, tačiau autentišką Cave‘o patirtį.
