Filmas „Pakeleiviai“ nukelia į neapibrėžtą ateitį, kurioje naujakurių skrydžiai iš Žemės į tolimą planetą „Sodyba II“, jau tapę rutininiais. Tačiau yra viena maža detalė – jie trunka 120 metų. Erdvėlaivio keleiviai – tiek įgula, tiek naujakuriai – yra užmigdomi giliu miegu, iš kurio pabusti turėtų likus keturiems mėnesiams iki tikslo. Panagrinėkime, kiek tai turi bendro su tikrove.
120 metų kosminei kelionei – daug tai ar mažai?
„Pakeleiviai“ išryškina vieną svarbią detalę – atstumai, kuriais kosminiai kūnai nutolę vienas nuo kito, yra labai dideli. Filmo erdvėlaivis „Avalon“ keliauja tik perpus lėčiau už šviesą – maždaug 150 milijonų km/h.
Šiuo metu greičiausiai atvirame kosmose judančio žmogaus sukurto objekto rekordas yra maždaug 265 tūkst. km/h. Šis rekordas priklauso zondui „Juno“, kuris praėjusių metų vasarą pasiekė Jupiterį, o šį greitį išvystė pasitelkęs į pagalbą masyvų Jupiterio gravitacijos lauką. Nors tai yra įspūdingas pasiekimas, šviesa didesnį atstumą nukeliauja per sekundę.
Mokslininkai skaičiuoja, kad su dabartinėmis technologijomis nusiųsti zondą iki artimiausio Kentauro Alfos žvaigždyno, kuriame manoma esant panašių planetų į Žemę, užtruktų maždaug 18 tūkst. metų. Tačiau jei erdvėlaiviai iš tiesų galėtų išvystyti tokį greitį kaip „Avalon“, kelionė iki šios planetos užtruktų viso labo aštuonerius metus. Gal tai ir nemažai laiko, kurį tektų praleisti uždarame erdvėlaivyje, tačiau nereiktų pamiršti, kad tai – kelionė iki kitos planetos.
Kita vertus, technologinė pažanga nuolat greitėja. Jei atskaitos tašku laikytume filmo kelionės trukmę, reiktų nepamiršti, kad prieš 120 metų Žemėje buvo 1897-ieji. Tuo metu jau buvo išrastas dyzelinis variklis, tačiau broliams Wrightams buvo likę dar keletas metų iki lėktuvo sukonstravimo, o kosminės kelionės buvo tik graži svajonė. Kokias galimybes žmonija turės po dar tiekos pat metų, galima tik spėlioti.
Ar įmanoma miegoti 120 metų?
Kitas filmo aspektas, kuris turi mokslinį pagrindą – būdas „sutrumpinti“ kelionę gilaus miego pagalba. Hibernacijos (gyvūnų žiemos miego principu žmogui dirbtinai sukeltas miegas) metu itin sulėtėja medžiagų apykaita, tačiau senėjimo proceso bent jau šiuolaikinės technologijos sustabdyti negali.
Žinoma, kol kas niekas nėra bandęs užmigdyti žmonių tokiam laikotarpiui. Paprastai studijų metu savanoriai yra užmigdomi ne ilgiau kaip keletui dienų. Šiuo metu ilgiausiai trukusi žmonių hibernacijos studija įvykdyta Kinijoje, ir truko 14 dienų. Žinoma, tai palyginti gana trumpi laikotarpiai, tačiau po jų liekamųjų reiškinių žmogaus sveikatai pastebėta nebuvo.
Kaip tik todėl „NASA“ planuojamoms žmonių misijoms į Marsą siekiama vystyti būtent šias technologijas. Tačiau bent kol kas mokslininkai yra labiau linkę įgulą užmigdyti trumpiems intervalams po dvi savaites nei vienam ilgam laikotarpiui. Pabudę jie gautų kelias dienas atsigauti, o po to vėl užmigtų žiemos miegu. Turint tikslų miego grafiką bent vienas komandos narys visada galėtų prižiūrėti erdvėlaivį.
Apskritai, hibernacijos poreikis yra labai pragmatiškas – taip astronautams reikės mažiau maisto ir vietos, o laisvą plotą galima išnaudoti pasiimant daugiau degalų ir pasirūpinant geresne apsauga nuo kosminės radiacijos. Be to, mažesnis erdvėlaivis – mažesnė ir kaina. O kuo ji bus mažesnė, tuo greičiau tarpplanetinės kelionės taps realybe.
Filmą „Pakeleiviai“ galite pažiūrėti išmaniojoje „Telia“ televizijoje.
