Tai – interviu ir dokumentiniai pasakojimai apie lietuvius, padedančius ukrainiečiams jų šalyje ir Lietuvoje. Savanoriai medikai, kare dirbantys žurnalistai, religinių bendruomenių nariai, besipriešinantys Rusijos propagandai, „voluntiorai“, tiekiantys priemones Ukrainos kariams – projekto „Mūsų karas“ filmai įamžino lietuvius kare ir šalia jo. Projektas baigsis dokumentiniu filmu iš Ukrainos karo lauko.
Rusijos rėžimo kariuomenei įsiveržus į Ukrainą vasario gale Lietuvoje ėmė kurtis daugybė pagalbos iniciatyvų. Lietuviai renka pinigus, fiksuoja poreikius, ieško ir perka priemones, reikalingas Ukrainos civiliams ir kariuomenei bei savanoriškai dirba – nuo žvakių liejimo, tinklų mezgimo iki profesionalaus karių instruktavimo, karo fiksavimo fotoaparatu ir viešinimo pasaulio žiniasklaidoje, sužeistų karių ir civilių gydymo.
Važinėdami į Ukrainą lietuviai užmezgė artimus ryšius su Ukrainos gyventojais ir kariais. Šis ryšys dabar tampa priežastimi toliau skirti savo jėgas, žinias ir laiką ir nenustoti padėti tiems, kurie jau tapo artimais.
„Mūsų karo“ pokalbiuose ir dokumentinėje medžiagoje lietuviai atskleidžia karo paveikslą tokį, koks jis yra – žiauri, kruvina tragedija, paveiksianti ateinančias kartas ir psichologiškai ir fiziškai žalojanti visus, esančius aplink. Karo patirtis pakeitė ir pačius lietuvius – jie kalba apie trūkinėjančius ryšius su aplinka, vertybių perkainojimą, psichologinį poveikį jų kasdienybei ir nenumaldomą norą grįžti į Ukrainą, nes ten jaučiasi tikrai reikalingi.
„Karas – tai ne sirgalių žaidimas socialiniuose tinkluose. Kurdama „Mūsų karą“ ir kalbindama Ukrainoje dirbusius žmones supratau, kad mes čia, saugiuose šiltuose namuose prie ekranų, net neįsivaizduojame, ką jaučia kariai ir civiliai kare.
O jei manome įsivaizduoją, tas vaizdas yra romantizuojantis, naivus, raminantis mus pačius. Tačiau tai tragedijai apibūdinti neįmanoma parinkti tinkamų žodžių. Projektas „Mūsų karas“ galiausiai nuvedė mane į Ukrainą ir žmones kare galėjau stebėti iš arti, pabūti su jais ir pajusti bent dalį to, ką jaučia jie.
Tikiuosi, lietuvių liudininkų žodžiai ir parsivežti vaizdai padės mums neprarasti realybės pojūčio – karas Ukrainoje yra mūsų visų karas ir turime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad padėtume vienas kitam ir ši kančia kuo greičiau baigtųsi. Ir turime patys išlikti žmonėmis“, – sako projekto kūrėja Irma Bogdanovičiūtė.
Pirmoji „Mūsų karo“ serija – jau gruodžio 27 dieną.
Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
