Ralphą Fiennesą šiemet pristatys kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, į programą įtraukęs aktoriaus vaidmenį melodramoje „Anglas ligonis“. Filmas sukurtas 1996-aisiais, tačiau nelaimingoms meilės istorijoms galiojimo datos nėra. Jei jo dar nematėte, drąsiai galima sakyti: Ralphas Fiennesas net 28 metus laukia, kol jūs pamatysite šį filmą.
Menu alsuojanti šeima
Anglų, airių ir škotų kilmės aktorius Ralph Nathaniel Twisleton-Wykeham-Fiennes gimė 1962 metais Suffolke, Anglijoje, katalikiškoje šeimoje kaip vyriausias iš šešių fotografo, iliustratoriaus Marko Fienneso ir kraštovaizdžio menininkės bei rašytojos Jennifer Anne Mary Alleyne Lash vaikų.
Ralpho šeimos namuose tvyrojusi meninė atmosfera turėjo didžiulę įtaką jo gyvenimo kelio pasirinkimui. Todėl nenuostabu, kad Ralfo sesuo Martha tapo teatro, kino režisiere, brolis Magnusas Hubertas – muzikantu, kompozitoriumi, o kita sesuo Sophie Viktorija – prodiusere. Jauniausias brolis Josephas Fiennesas pasekė Ralpho pėdomis ir taip pat pasirinko aktorystę, visi atsimename jį iš filmo „Įsimylėjęs Šekspyras“.
Ralpho šeimos namuose tvyrojusi meninė atmosfera turėjo didžiulę įtaką jo gyvenimo kelio pasirinkimui.
Į aktorystę Ralphas nuėjo aplinkiniu keliu per vaizduojamuosius menus. Studijavo tapybą Čelsio meno ir dizaino koledže Londone. Iš ten – į Karališkojo dramos meno akademiją. Karjerą pradėjo aštuntajame dešimtmetyje teatruose: prieš patekdamas į Karališkojo nacionalinio teatro trupę, jis vaidino teatre po atviru dangumi, Regento parke.
Piktadariai
Kine Fiennesas debiutavo 1991 metais, televizijos mini seriale „Pagrindinis įtariamasis“ (Prime Suspect). Nors filmas laimėjo BAFTA apdovanojimą, Ralpho vaidmuo liko nepastebėtas. Po metų Fiennesas sužibėjo filme „Vėtrų kalnas“ (Wuthering Heights): Ralphas puikiai įsijautė į paniekinto meilužio vaidmenį. Hitklifas – paniuręs vienišius, kurio keršto troškimas veda jį į kančią ir tragediją.
Ralpho rafinuota išvaizda suteikė laukiniam Hitklifui keisto nežemiško žavesio, o degančios akys leido pajusti, kad šis beprotis tikrai pasiruošęs žudyti, kad tik pasiektų savo tikslą. Ralphas Fiennesas kartą pasakė: „vaidinti neigiamą personažą yra kur kas įdomiau“.
Ralphas Fiennesas kartą pasakė: „vaidinti neigiamą personažą yra kur kas įdomiau“.
1993 metais garsiame S.Spielbergo filme „Šindlerio sąrašas“ (Schindler’s List) aktorius įkūnijo koncentracijos stovyklos vado, nacisto ir degenerato, vaidmenį. Šis personažas puikiai tiko jo polinkiui vaidinti sudėtingus niekšus.
Fienneso vaidinamas koncentracijos stovyklos komendantas Amonas Goetas (istorinė asmenybė) kelia siaubą. Fiennesas visada kruopščiai ruošiasi savo darbui, todėl Amonas Goetas jam buvo nemenkas iššūkis. Juk net didžiausiame monstre jis ieško žmogiškų bruožų. Aktorius pasakojo: „Kai Stevenas Spielbergas pasiūlė man šį vaidmenį, ne iš karto supratau, į ką įsivėliau.
Šiandien žinau, kad po XX amžiaus patirties turėtume ne tik smerkti nacizmą, bet ir stengtis jį suprasti. Kodėl, pavyzdžiui, tokie žmonės kaip Goetas XX a. trečiajame dešimtmetyje stojo į SS? Iš pykčio dėl neadekvataus šalies valdymo ir pažeminimo jausmo. Kad ir kaip būtų, nenoriu tuo pateisinti nacių nusikaltimų.
Jei tik smerksime reiškinį, niekada jo nesuprasime. Jei per daug simpatizuosime, taip pat niekada jo nesuprasime.“ Už šį vaidmenį jis buvo nominuotas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“, taip pat gavo Niujorko, Čikagos, Bostono ir Londono kino kritikų bei Britų kino akademijos BAFTA apdovanojimus.
Tokie stiprūs pasirodymai kine paprastai kerta per karjerą: mažai kas vėliau sugeba suvokti aktorių kitaip, nei jo įsimintinas vaidmuo. Tačiau Fiennesas išvengė tokio likimo. 1993-1999 metai jam buvo itin darbingi.
Aristokratai
Pagal Michaelo Ondaatje knygą režisieriaus Anthony Minghella sukurtoje melodramoje „Anglas ligonis (The English Patient, 1996) jis atliko sunkiai sužeisto lakūno László Almásy vaidmenį ir įkūnijo ekrane kitą savo aktorinio talento pusę – aristokratiškąją.
Sudėtingas, prieštaringas ir įdomus šio vengrų kilmingo vyro gyvenimas pirmiausia tapo knygos, o po kurio laiko ir ne mažiau puikaus filmo pagrindine idėja. Laszlo, per stebuklą išgyvenęs lėktuvo katastrofą, prisimena savo meilę ištekėjusiai moteriai, daugybę kelionių ir nenumaldomą troškimą įminti Sacharos paslaptį. Meilė pasirodė esanti nelaiminga.
Tačiau maištingasis Almásy dar labiau pasineria į šią aistrą, atkakliai tikėdamas laiminga pabaiga. Jaudinantis filmas, o Ralphas puikiai įsijautė į maištaujančio įsimylėjėlio, romantiko, keliautojo ir idealisto vaidmenį. „Anglas ligonis“ pelnė daugybę apdovanojimų ir vos neatnešė Fiennesui „Oskaro“.
Antrajam pagrindiniam vaidmeniui režisierius pakvietė Juliette Binoche, kuri su Fiennesu vaidino „Vėtrų kalne“. Šiame filme jiedu nėra pora: Binoche vaidina slaugę, ji gydo apdegusį pacientą, kuris pasineria į prisiminimus apie savo tragišką buvusią meilę. Su jo meilužę suvaidinusia partnere Kristin Scott Thomas aktorių siejo ilgalaikė draugystė, nes vėliau Fiennesas ją pakvies į savo projektą „Nematoma moteris“, taip pat į savo sesers režisuojamus filmus.
Psichopatai
2002-ieji atnešė du vaidmenis, kurie pareikalavo iš Fienneso pasinerti į tamsiausius žmogaus psichikos vingius. Tai trileriai: Davido Cronenbergo „Voras“ (Spider, 2002) ir Bretto Ratnerio „Raudonasis drakonas“ (Red Dragon, 2002).
Kaip ir buvo galima tikėtis, Fiennesas rengėsi šiam darbui ne vien skaitydamas knygas. „Kai ruošiausi šizofreniko vaidmeniui filme „Voras“, lankiausi Kroidono psichiatrinėje ligoninėje. Susipažinau su pacientais, iš kurių keletas buvo žudikai.
Labiausiai mane gąsdino ne tiek jų nusikaltimai, o tai, kad kasdienybėje jie atrodė visiškai normalūs žmonės. Jie vaišino mane kava, skaitė knygas, rašė literatūrinius kūrinius. Daugelis nustebino mane savo išsilavinimu. Labai lengva iš ko nors padaryti monstrą.
Savo vaidmenų nesinešu namo, nors pasitaiko, kad pačia netinkamiausią akimirką pagalvoju apie kokią nors detalę.
Tačiau aš, kaip aktorius, turėdamas kažką vaizduoti, privalau pažinti visas jo ypatybes. Tam ir reikalingas mano suartėjimas su personažu (...) Savo vaidmenų nesinešu namo, nors pasitaiko, kad pačia netinkamiausią akimirką pagalvoju apie kokią nors detalę. Pavyzdžiui, kai kepu kiaušinienę“, – sakė aktorius.
Poilsiui nuo psichopatų – romantinė komedija
Kartais Ralphui reikia pailsėti nuo rimtų aktorinių vaidmenų ir atsipalaidavus suvaidinti ką linksmesnio. Todėl kai jam buvo pasiūlyta vaidinti romantinėje komedijoje „Tai nutiko Manhetene“ (Maid in Manhattan, 2002), jis mielai sutiko.
„Man reikėjo permainų dėl savo psichinės sveikatos, – sakė jis viename interviu, – Manau, kad buvau pradėjęs pakliūti į blogiukų ir niūrių personažų vaidmenų spąstus, todėl pasiūlymas vaidinti šioje komedijoje buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis. Kai renkuosi, pasitikiu savo intuicija, einu pas režisierius, kurie leidžia mano vaizduotei ir kūrybiškumui klestėti, nežudydami jo tiksliais nurodymais.“
2005 metais Fiennesas visus sužavėjo suvaidinęs filme, sukurtame pagal John le Carré romaną „Ištikimasis sodininkas“ (The Constant Gardener, 2005). Tai pirmas, o gal ir vienintelis filmas, kur Ralphas taip švelniai ir jaudinančiai vaidina vyrą, kuris įtaria savo neseniai mirusią žmoną neištikimybe.
Vis dėlto, paaiškėja, kad ji buvo politinio sąmokslo centre. Aktoriaus personažas žavi savo gerumu ir atsidavimu žmonai. Iki paskutinio atodūsio jis galvoja tik apie mylimą moterį. Filmas išspaudžia ašaras, bet nėra banalus, ir tik Fienneso dėka. Už šį vaidmenį 2005 metais pelnė BIFA apdovanojimą, buvo nominuotas BAFTA.
Įsimylėjęs Šekspyrą
2011 metais Ralphas Fiennesas debiutavo režisūroje filmu „Koriolanas“ („Coriolanus“) ir atliko pagrindinį vaidmenį. Filmas buvo įvardintas kaip moderniausia Šekspyro šedevro ekranizacija. Šekspyrui Fiennesas jaučia ypatingą prieraišumą. Mat vietoj pasakų prieš miegą mažasis Ralphas klausydavosi Šekspyro kūrinių. Juos skaitydavo motina, kuri ir įskiepijo šį susižavėjimą.
Filmas buvo įvardintas kaip moderniausia Šekspyro šedevro ekranizacija.
„Įsimylėjau teatrą, nes myliu Šekspyrą. Manau, kad jo dramų kalba ir jų personažai žavės, kad ir kiek laiko praeitų. Taip pat suprantu, kad mano motinos elgesys buvo netikėtas, bet aš užaugau menininkų šeimoje. Mano tėvai kūrė namus, pilnus knygų, piešimo popieriaus, dažų.
Dažnai eidavome į teatrą ar parodas, daug diskutavome, kalbėdavomės apie viską. Mama skatino mane ir mano brolius bei seseris nesigėdyti reikšti savo nuomonę ir pažiūras, visada būti savimi. Ji mokė mus tikėti, kad jei ko nors tikrai norime, galime tai gauti“, – pasakojo aktorius.
Ralphas Fiennesas už „Koriolaną“ buvo nominuotas kaip geriausias debiutuojantis britų režisierius ir pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų. O dėl meilės Šekspyrui ir literatūros klasikos šedevrams iki šiol nepalieka teatro. Be to, vaidino šekspyriškus Makbetą ir Ričardą III kitų režisierių ekranizacijose.
Nuo Voldemorto iki viešbučio „Didysis Budapeštas“ ar filmų apie Bondą
Ralpho vaizduotė neapleidžia jo nuo pat aktoriaus karjeros pradžios. Kai filmuose apie Harį Poterį jis atliko dabar jau kultiniu tapusį Voldemorto vaidmenį, analizuodamas tamsųjį lordą jis pasitelkė ne tik vaizduotę, bet ir intuiciją bei įžvalgumą. Jis mielai dalinasi savo mintimis šia tema: „Nesu psichiatras, bet esu sukūręs savo teoriją apie Voldemortą.
Jo blogio priežastys gali slypėti vaikystėje. Galėjo būti atstumtas ir nemylimas vaikas. Todėl, būdamas suaugęs, jaučia pavydą dėl Harį Poterį supančios meilės ir padarys viską, kad jį sunaikintų. Perteikti, kas yra mano veikėjas, man labai padėjo charakteristika – bevardis veidas. Šio personažo grimas buvo labai sunkus, užtrukdavo po kelias valandas per dieną, o filmavimo aikštelėje turėdavau būti jau penktą valandą ryto. Tačiau kai pažvelgiau į Voldemortą veidrodyje ir įsižiūrėjau į jo veidą, supratau, kas esu.“
2014 metais Fiennesas gavo net penkias nominacijas už šmaikštų pasirodymą Weso Andersono avantiūrinėje komedijoje „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ (The Grand Budapest Hotel). Šiame originaliame ir elegantiškame filme Ralphas vaidina namų prižiūrėtoją Gustavą, nepaprastai galantišką suvedžiotoją, galintį priversti įsimylėti jį bet kurią moterį. Šio vyro kvepalų kvapą galima užuosti visur, o jo nuotykiai juokingi ir žavūs. Net žmogžudystės siužetinė linija suteikia šiai juostai pikantiškumo.
Pagaliau, matyt, norėdamas vėl atsipūsti R.Fiennesas su malonumu prisijungė prie neprilygstamos „Bondiados“ komandos. Filme Operacija „Skyfall“ (Skyfall, 2012) jis suvaidino Gareto Malori personažą, o vėlesniuose filmuose apie agentą 007 „Spektras“ (Spectre, 2015) bei „Mirtis palauks“ (No Time to Die, 2021) jau tapo britų žvalgybos MI6 vadovu ir įkyriu Bondo viršininku.
Tai koks iš tiesų yra Ralphas Fiennesas?
Žinoma, paslaptingas, saugantis savo privatumą. Jo aktorinėje karjeroje gausu charakterinių vaidmenų, painių asmenybių. Ralphas patrauklus ir žavus, bet kartu ir baugus bei mįslingas. Ką jis sako apie save? „Gyvenime esu gana ciniškas ir skeptiškas. Romantiška širdgėla yra nuostabi, bet tik santykių pradžioje. Bijau, kad meilė apakins, užgoš sveiką protą…“
Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad nori būti laisvas, tačiau 1993 metais vedė aktorę Alex Kingston, o po ketverių metų išsiskyrė. Tuo metu jis sakė: „Aš neketinu kurti šeimos. Mano filmai, mano vaidmenys – tai mano vaikai. Man nereikia jokių kitų“.
Vis dėlto, laikui bėgant jis ėmė keisti savo nuomonę: „Svarbiausia – suprasti šeimos ir draugų vertę. Ši išmintis ateina su amžiumi. Kai esi jaunas ir pradedi karjerą, apie tai negalvoji, nes svarbiausia – kitas iššūkis, naujas tikslas, įdomios draugystės.
Laikui bėgant jis ėmė keisti savo nuomonę: „Svarbiausia – suprasti šeimos ir draugų vertę.
Tačiau su amžiumi apsidairai aplink ir susimąstai: „Šie žmonės man svarbūs“. Žinau, ką sakau. Man daugiau nei 50 metų, nelabai sekasi tvarkyti namų gyvenimą, tačiau neseniai atradau savyje didelį norą būti tėvu...“ Galbūt tai bus naujas aktoriaus vaidmuo realiame gyvenime.
Sutikite Ralphą Fiennesą filme „Anglas ligonis“ festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“ rugpjūčio 1 d. Valdovų rūmų kieme. Daugiau informacijos www.kinaspozvaigzdemis.lt
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Latga. Festivalio partneriai: LRT Epika, žurnalas ŽMONĖS, portalas 15 min.lt, Valdovų rūmai.
