„Tai – moderni Pepės Ilgakojinės istorija apie mergaitę, kuri išsiruošia į didžiausią gyvenimo kelionę gelbėti savo tėvų. Šioje kelionėje, kuri kartais linksma, o kartais – liūdna, herojė sutinka daug įvairių keistų žmonių, – pasakojo filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ režisierius E.Jankauskas. – Mūsų filmas paremtas tikrais faktais – kaip bebūtų gaila, Lietuvoje, tėvams išvykus dirbti į užsienį, daugybė vaikų yra paliekami. Niekas negirdi jų balso, nežino jų problemų. Tačiau mes šiuo filmu norime kalbėti ne apie emigraciją, o apie gražų vaiko pasaulį ir jo fantazijas, kai viduje labai skauda.“
Kino juostą kurianti VšĮ „Dansu films“, bendradarbiaudama su organizacija „Gelbėkit vaikus“, rinkdama medžiagą filmui, domėjosi Lietuvoje likusiais vienišais vaikais, lankėsi dienos centruose ir bendravo su jais pačiais.
„Kalbėdama su vaikais, nemažai verkiau – kai tu matai mažą sutvėrimą, svarstantį, kad tėvai išvažiavo, nes „gal ant manęs supyko“, „gal esu nereikalingas“ – tai sukrečia iki širdies gilumos. Ypač kai žinai, jog tėvai yra gyvi ir sveiki, – išgyvenimais dalijosi filmo aktorė ir bendraautorė Gabija Siurbytė. – Vaikai, kurie lieka čia – ypatingai mažesni – pradeda fantazuoti, kad jų tėvai tuoj grįš, kad užsienyje tėvai statosi milžiniškus namus, kur jie turės atskirus kambarius arba kad jų tėvai ten yra beveik karaliai ir karalienės. Tokie vaikai primena Astridos Lindgren Pepę Ilgakojinę, kuri irgi yra paliktas vienišas vaikas, gyvenantis fantazijų pasaulyje ir tikrąjį pasaulį matantis kitu kampu.“
Filmo kūrėjai tikino šiuo filmu nesmerkiantys išvažiuojančių tėvų, bet siekiantys paskatinti juos daugiau dėmesio skirti savo vienišoms atžaloms.
 |
| Filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ režisierius Ernestas Jankauskas |
„Liūdniausia, kad palikti vaikai turi per anksti suaugti, nes jiems tenka spręsti suaugusių žmonių problemas. Jei šį filmą pažiūrėję žmonės dažniau apkabins ar paskambins savo vaikui ir neleis jam per anksti suaugti – mes būsime labai patenkinti“, – teigė filmo režisierius.
Pagrindinį vaidmenį filme kuria septynmetė Mija di Marco, kuri prisipažino, kad filmavimo aikštelėje jai kur kas smagiau nei mokykloje.
„Man sekasi labai gerai. Labiausiai patiko vaidinti tą sceną su keistu policininku, kuriam turėjau prisipažinti apie batono vagystę“, – šypsodamasi įspūdžiais dalijosi jaunoji artistė.
Kūrybinė grupė šmaikštavo, kad filme „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ pasirodys ir pati karalienė.
 |
| Filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ filmavimas |
„Tikroji Anglijos karalienė negalėjo vaidinti šiame filme dėl per didelio užimtumo. Tačiau žiūrovai vistiek išvys šiokią tokią karalienę...“ – šypsojosi aktoriai.
Į pasaką nukelsianti trumpo metro juosta kuriama privačių rėmėjų iš viso pasaulio suaukotomis lėšomis.
„Kadangi valdišku būdu pinigų negavome, paleidome lėšų rinkimo kampaniją interneto svetainėje kickstarter.com. Ten mūsų filmui aukojo visai nepažįstami žmonės iš Europos, JAV, Peru, Jungtinių Arabų Emyratų. Taip surinkome per 12 tūkstančių dolerių, – pasakojo viena filmo prodiuserių Monika Sakalauskaitė. – Kiekvienam, paaukojusiam mums pinigų, sugalvojome padovanoti padėkos dovaną. O didžiausią paramą suteikusiam rėmėjui iš Jungtinių Arabų Emyratų paskutinę filmavimo dieną pažadėjome sudainuoti ir nufilmuoti jo mėgstamiausią dainą. Jis išsirinko grupės „Queen“ dainą „Bohemian Rhapsody“. Anot jo, „Queen“ for queen“ (Karalienė už karalienę).“
