Šias metais festivalis žiūrovams taip pat pasiūlys pasinerti į išskirtinį kinematografinį potyrį – pamatyti net 8-ias valandas trunkantį filipiniečių režisieriaus Lavo Diazo istorinį šedevrą „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ („A Lullaby to the Sorrowful Mystery“), kuris šiemet Berlyno kino festivalyje laimėjo „Sidabrinį lokį“ už naujų perspektyvų kine atvėrimą.
„Visuomet be galo įdomu sužinoti, ką naujo sukūrė kino pasaulyje pripažinti žmonės. Visai kaip ringe atsidūrus patyrusiems sunkaus svorio boksininkams – neaišku, kokios formos jie šiuo metu yra, bet puikiai žinai, kad jie tikri meistrai. Kviečiu virtualiai susikauti su sunkaus svorio kino meistrais, pamatyti iš tiesų stiprų kiną“, – įspūdžiais apie „Meistrų“ filmus dalijasi kino režisierius Ignas Jonynas ir videosiužete pristato penkis favoritus.
I.Jonyno programos „Meistrai“ pristatymas – vaizdo siužete (paspaudę ant video pabaigoje atsiradusių langelių, pateksite į pasakojimą apie pasirinktą konkretų filmą):
„Kadangi šiuolaikinėje kino kultūroje autoriniam kinui skiriama vis mažiau vietos kino teatrų repertuaruose, festivalio programa „Meistrai“ tampa kone vienintele galimybe pamatyti savo mylimų režisierių naujus filmus. Žinoma, tai ir būdas užmegzti naują draugystę su ligi šiol nepažintu pasaulio kino meistru. Tai, be jokios abejonės, brandžiausia ir tuo pačiu įvairiausia festivalio programa“, – sako viena iš programos sudarytojų Aistė Račaitytė.
Praeities nulemta dabartis
Dauguma šių metų programos „Meistrai“ filmų gilinasi į režisierių gimtųjų šalių visuomenės problemas ir traumas. Tai metaforiškai atskleidžiama per asmenines istorijas. Vieni režisieriai kalba apie istorinių įvykių pasekmes, kiti – apie besikeičiančių ekonominių ir socialinių pokyčių įtaką žmonių tarpusavio santykiams, dar kiti paliečia nutylimas, nepatogias temas.
Lenkų kino legenda Jerzy Skolimowskis karjerą pradėjo dar 1962-aisiais, kuomet pagal jo scenarijų Romanas Polanskis sukūrė filmą „Peilis vandenyje“.
„Kino pavasaryje“ rodoma naujausia J.Skolimowskio juosta „11 minučių“ („11 Minutes“) – tai dėlionės principu iš atskirų žmonių gyvenimo fragmentų supinta įtempta drama. 8 skirtingos istorijos, kurių kiekviena trunka po 11 minučių, vaizduoja pražūtingą lemtį šiuolaikiniame didmiestyje, kur atsitikti gali bet kas. „Gyvename pavojingame laikmetyje. Kalbant politiškai – sprogstamajame. Manau, kad pasaulis eina link katastrofos, o mes gyvename ant tvarkos ir chaoso ribos. Šį jausmą ir bandžiau perteikti savo filme“, – sako režisierius.
Maištingas meksikiečių režisierius Arturas Ripsteinas į ekraną perkelia tikrą, tačiau kriminalinę istoriją – dvi vyresnio amžiaus prostitutės netyčia nužudo du brolius liliputus imtynininkus. Elegantiška ir groteskiška drama „Pilka gatvė“ („Bleak Street“) žiūrovą įtraukią į tamsių Meksiko miesto užkaborių atmosferą ir nepaleidžia iki pat filmo pabaigos.
Užburianti tailandiečių kino meistro Apichatpongo Weerasethakulo juosta „Didingos kapinės“ („Cemetery of Splendor“), vaizduojanti paslaptinga miego liga sergančius kareivius, alegoriškai prabyla apie sudėtingą šalies istorinį, kultūrinį ir sociopolitinį pasaulį.
Ištikimi „Kino pavasario“ gerbėjai prisimins, kad Bahmanas Ghobadi festivalyje su kiekvienu nauju filmu svečiuojasi dar nuo 2004 m., kuomet Vilniaus žiūrovai pamatė filmą „Vėžliukai moka skraidyti“. Naujajame savo filme „Vėliava be tėvynės“ („Flag without a Country“), filmuotame Irake įsikūrusioje kurdų pabėgėlių stovykloje, režisierius seka dviejų asmenybių – kurdų dainininkės Helly Luv ir piloto Narimano kasdienybę, per kurią atskleidžia skaudų šalies ir tautos likimą.
Trijų dalių filme „Kalnai gali pasislinkti“ („Mountains May Depart“) talentingasis kinų režisierius Jia Zhang-Ke nagrinėja, kokią įtaką Kinijos šeimų tarpusavio santykiams daro kapitalizmas ir visuomenės technologizavimas. Tie patys personažai vaizduojami skirtingais laikotarpiais – 1995, 2014 bei 2025 metais, paskutinėje dalyje persikeliant į Australiją, kurioje gyvena kinų emigrantai.
Rusų kino meistro Aleksandro Sokurovo kūrinyje „Frankofonija“ („Francofonia“), pasitelkus Luvro muziejaus istoriją, nagrinėjami meno ir galios santykiai. Čiliečio Pablo Larraíno 2015 m. „Sidabriniu lokiu“ apdovanota juosta „Klubas“ („The Club“) atskleidžia keturių kunigų, gyvenančių atokiame Čilės pajūrio miestelyje, praeities paslaptis.
Rašytojo Lewiso Grassico Gibbono ekranizacijoje „Saulėlydžio giesmė“ („Sunset Song“) britų režisierius Terence‘as Daviesas vaizduoja su įvairiais sunkumais susiduriančią XX a. pradžios ūkininkų šeimą tolimoje Šiaurės Škotijoje. Istorijos centre – kovoje už laimę su vis naujais sunkumais atkakliai stojanti jauna moteris Kris.
8 valandas trunkanti kino odisėja
„Kino pavasaryje“ buvo rodomi trys naujausi talentingojo filipiniečių režisieriaus Lavo Diazo filmai: „Norte. Istorijos pabaiga“, „Iš to, kas yra prieš“ ir „Audros vaikai“.
Šiais metais režisierius žiūrovams paruošė iki šiol ambicingiausią savo projektą – 8 valandas trunkančią istorinę dramą „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ („Lullaby to the Sorrowful Mysteries“), skirtą išreikšti meilę savo šaliai.
Vos prieš savaitę Berlyno kino festivalyje įvyko filmo premjera, nulėmusi „Sidabrinio lokio“ apdovanojimą. „Tai ne lėtas kinas, o tiesiog kinas“, – sako filmo režisierius, pridėdamas, jog filmai neturi būti vertinami pagal savo trukmę. Skirtingas istorijas susiejančio filmo naratyvo centre – XIX a. vykusi Filipinų revoliucija prieš Ispanijos valdžią ir nužudyto pasipriešinimo vado Andréso Bonifacio palaikų paieška. Hipnotizuojančio grožio, ilgų kadrų nespalvotą filmą, kuriame susipina istorija, literatūra ir mitologija, privaloma pamatyti naujų vėjų kino pasaulyje ieškantiems žiūrovams.
Netikėtai užsiplieskusi meilė
Trijų programos filmų siužetinė linija gana panaši – tarp atsitiktinai susitikusių nepažįstamųjų užgimsta šilti jausmai, tačiau įsimylėjėliai susiduria su dideliu iššūkiu – vienas iš jų yra vedęs. „Uždraustos meilės“ istorija kiekviename iš šių trijų filmų – „Kerol“, „Tada blogai, dabar gerai“ ir „Vienas plius viena“ – pasuka visiškai skirtingu keliu ir režisieriai pateikia savitas netikėto romano interpretacijas.
Amerikiečių režisierius Toddas Haynesas sukūrė dramatišką ir jaudinančią juostą „Kerol“ („Carol“) apie kovą už savo giliausius jausmus. 5-ojo dešimtmečio Niujorke universalinėje parduotuvėje viena kitos dėmesį patraukia jauna žavi pardavėja Teresa (Rooney Mara) ir rafinuota aukštuomenės dama Kerol (Cate Blanchett).
Pirkdama žaislą dukrai, Kerol palieka savo pirštines, Teresa nusprendžia jas grąžinti. Vėl susitikusios moterys pradeda vis artėti, netrukus jų santykiai perauga į nesutramdomos aistros kupiną meilės romaną. Skirtingi visuomenės sluoksniai, konservatyvios laikmečio normos bei Kerol santuoka apsunkina dviejų moterų santykius. Nuostabus aktorių duetas pateko tarp „Oskaro“ nominacijų – C.Blanchett pretenduoja gauti apdovanojimą už geriausią pagrindinės aktorės vaidmenį, o R.Mara – už antro plano aktorės vaidmenį.
„Kino pavasario“ žiūrovams pažįstamas itin subtilaus, romantiškų nesusipratimų kupino kino kūrėjas iš Pietų Korėjos Hong Sang-soo į festivalį sugrįžta su naujausiu savo filmu „Tada blogai, dabar gerai“ („Right Now, Wrong Then“), kuris 2015 m. Lokarno kino festivalyje buvo apdovanotas pagrindiniu prizu.
Garsus režisierius iš Seulo per klaidą viena diena anksčiau atvyksta į nepažįstamą miestą pristatyti savo filmo. Užsukęs į senovinius rūmus, jis užkalbina jauną tapytoją. Atpažinusi režisieriaus pavardę ji pasiūlo parodyti savo studiją. Tarp jų greitai užsimezga kur kas daugiau nei paprasta draugystė, tačiau ar ilgai svarbi detalė gali likti nepaminėta? Režisierius istoriją, kaip visada, pasakoja neapsiribodamas tik vienu jos variantu.
Prancūzų aktorius Jeanas Dujardinas, atlikęs pagrindinį vaidmenį praėjusiais metais „Kino pavasaryje“ viešėjusio lietuvių kilmės režisieriaus Michelio Hazanavičiaus penkiais „Oskarais“ apdovanotame filme „Artistas“, šį kartą pasirodo Claude'o Leloucho dramoje „Vienas plius viena“ („Un plus une“).
Savimi patenkintas kino kompozitorius Antuanas, Paryžiuje palikęs mylimąją, atvyksta į Indiją statyti „Romeo ir Džuljetos“ ekranizacijos. Nors oficialioje vakarienėje sutikta guvioji Prancūzijos ambasadoriaus žmona Ana yra jo priešingybė, įkalbintas Antuanas kartu su ja leidžiasi piligriminėn kelionėn į Indijos Pietus. Abu turėdami savų tikslų – Antuanas tikisi išsigydyti galvos skausmus, o Ana ritualais siekia atgauti vaisingumą – jiedu palengva tampa artimesni, nei leidžia aplinkybės.
