Ukrainos kino akademijos penktadienį paskelbtame pranešime pabrėžiama, kad šaliai sunkiu metu ypatinga atsakomybė tenka užsienyje gerai žinomiems kūrėjams, kurių pozicija neturėtų būti dviprasmiška.
Pretekstu pašalinti S.Loznicą iš Kino akademijos tapo jo filmų įtraukimas į Rusijos kino festivalio Prancūzijos Nanto mieste programą, pavadintą „Nuo Lvivo iki Uralo“.
Pasak paties S.Loznicos, nuo penktadienio vakaro jis sulaukia skambučių ir žinučių iš draugų ir kolegų visame pasaulyje, kuriuose išreiškiamas jų nuostaba ir prašoma paaiškinti, kas nutiko Ukrainos kino akademijai. „Aš taip pat bandžiau tai išsiaiškinti“, – teigia pasaulyje garsus režisierius.
Žemiau pateikiame S.Loznicos viešai išplatintą pareiškimą.
Režisierius teigia 2022 m. vasario 27 d. paskelbęs tokį pareiškimą:
„Rusijos karas prieš Ukrainą yra savižudiškas beprotybės veiksmas, kuris neišvengiamai sukels nusikalstamo Rusijos režimo žlugimą. Tai, ką dabar matome, yra gėrio ir blogio, tiesos ir melo kova, tikrai biblinis įvykis. Ukraina nugalės!
Mane taip pat labai sukrėtė akivaizdus ryžto trūkumas, kurį rodo daugybė institucijų, visuomenės veikėjų ir vyriausybių, galinčių padėti Ukrainos žmonėms ne tik savo žodžiais, bet ir greitais bei ryžtingais veiksmais. Dabar vykstanti dramatiška situacija didžiąja dalimi yra veidmainiškos politikos, kuria siekta nuraminti šį monstrą ir toliau tęsti verslą su Rusija, dalis. Vakarų politikai daugelį metų nusuko akis nuo Rusijos režimo nusikaltimų Čečėnijoje, Sakartvele, Kryme, Donbase ir kituose Europos bei pasaulio regionuose ir daro kompromisus, paremtus „pragmatizmo“ politika.
Manau, laikas tarptautinei bendruomenei atsibusti, išmokti pamoką ir nugalėti rusų monstrą”.
S.Loznica rašo, kad išėjo iš Europos kino akademijos, nes pirmasis jų pareiškimas, paskelbtas praėjus kelioms dienoms nuo karo pradžios, buvo per daug neutralus, be dantų ir susitaikėliškas Rusijos agresijos atžvilgiu.
„Jie net neturėjo drąsos karą vadinti karu“, – rašo režisierius.
„Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis įvairioms tarptautinėms naujienų agentūroms ir žurnalistams iš Europos ir JAV aiškinau karo priežastis ir esmę, ragindamas tarptautinę bendruomenę prisijungti prie kovos su Rusijos agresija; dalyvavau daugybėje labdaringų mano filmų „Donbasas“ ir „Maidanas“ rodymų, kurių pajamos skirtos Ukrainai remti; evakavau žmones iš Ukrainos ir padedu pabėgėliams.
Esu prieš savo kolegų, rusų filmų kūrėjų, pasisakančių prieš Putino režimo nusikaltimus, boikotą.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad karo tragedijos akivaizdoje reikia išsaugoti sveiką protą. Esu prieš savo kolegų, rusų kino kūrėjų, pasisakančių prieš Putino režimo nusikaltimus, boikotą.
Buvau priblokštas, kai perskaičiau apie Ukrainos kino akademijos sprendimą pašalinti mane už tai, kad esu kosmopolitas. Išvertus iš graikų kalbos, žodis „kosmopolitas“ reiškia „pasaulio pilietis“. Pirmasis žmogus, pasiskelbęs kosmopolitu, buvo senovės graikų filosofas Diogenas. Kosmopolitais save laikė stoikų filosofas Zenonas, taip pat Kantas, Voltaire'as, Diderot, Hume'as ir Jeffersonas. Nuo XVIII amžiaus kosmopolito apibrėžimas vartojamas apibūdinti asmeniui, atviram naujoms idėjoms ir laisvam nuo kultūrinių, politinių ir religinių prietarų. Tik vėlyvuoju stalinizmo laikotarpiu, prasidėjus antisemitinei kampanijai, kurią Stalinas pradėjo 1948–1953 m., šis terminas sovietiniame propagandiniame diskurse įgijo neigiamą atspalvį.
Buvau priblokštas, kai perskaičiau apie Ukrainos kino akademijos sprendimą pašalinti mane už tai, kad esu kosmopolitas.
Pasisakydami prieš kosmopolitizmą, ukrainiečių „akademijos nariai“ pasitelkia tą patį Stalino sugalvotą diskursą, pagrįstą neapykanta, žodžio laisvės neigimu, kolektyvinės kaltės propagavimu ir bet kokių individualizmo bei asmeninio pasirinkimo apraiškų draudimu. O gal „akademijos nariai“ tiesiog prieštarauja Diogeno, Zenono, Kanto ir Voltaire'o vertybėms? Ar jie nusistatę prieš vertybes, sudarančias šiuolaikinės Europos, kuriai, kaip jie teigia, taip trokšta priklausyti, kultūros ir visuomenės pagrindą? Jaučiu poreikį pateikti tokį išsamų sąvokos „kosmopolitas“ apibrėžimą ir pagrindą, nes už buvusios sovietų imperijos ribų šias konotacijas žino tik profesionalūs sovietologai.
Nanto universiteto (Prancūzija) rusų kalbos dėstytojai kasmet rengia filmų, sukurtų po SSRS žlugimo susikūrusiose šalyse, festivalį. Festivalį finansuoja universitetas. Apie šį festivalį sužinojau iš Ukrainos kino akademijos pranešimo. Susisiekiau su festivalio organizatoriais ir jie mane informavo, kad "akademijos nariai" ir ukrainiečių "kultūrinė bendruomenė" iš esmės pritaria sprendimui rengti festivalį, tik reikalauja, kad visi festivalio programoje esantys filmai būtų pakeisti Ukrainoje sukurtais filmais arba filmais apie Ukrainą. Cituoju: „...siūlome pakeisti visos programos filmus Ukrainoje sukurtais filmais arba filmais apie Ukrainą, taip atribojant mūsų kultūrą nuo Rusijos kino...“
Festivalio organizatoriams atsisakius patenkinti „akademijos narių“ reikalavimus, jie buvo žodžiu užsipulti ir sulaukė Ukrainos „kultūros bendruomenės“ įžeidinėjimų. Šių metų festivalio šūkis – „Entre Lviv et L'Oural“, kuris reiškia „Tarp Lvivo ir Uralo“. Tai nėra „Nuo Lvivo iki Uralo“, kaip klaidingai iš prancūzų kalbos išvertė „akademijos nariai“.
Niekada gyvenime neatstovavau jokiai bendruomenei, grupei, asociacijai ar „sferai“. Viskas, ką sakau ir darau, visada buvo ir visada bus mano paties individualūs teiginiai ir veiksmai.
„Šiandien, kai Ukraina visomis išgalėmis kovoja už savo nepriklausomybę, pagrindinė kiekvieno ukrainiečio retorikos žinia turėtų būti jo tautinė tapatybė“, – sakoma Ukrainos kino akademijos feisbuko puslapyje paskelbtame pranešime. Taigi ne kiekvieno šalies piliečio pilietinė ir politinė pozicija yra svarbiausia; ne siekis suvienyti visus laisvę mylinčius ir laisvai mąstančius pasaulio žmones prieš Rusijos agresiją; ne visų demokratinių pasaulio šalių tarptautinių pastangų sukurti tarptautinę jėgą šiam karui laimėti; svarbiausia yra „nacionalinė tapatybė“. Deja, tai yra nacizmas. Ukrainos kino akademijos dovana Kremliaus propagandistams.
„Akademijos nariai“ reikalauja, kad tarptautinė bendruomenė „nepozicionuotų manęs kaip Ukrainos kultūros sferos atstovo“. Niekada gyvenime neatstovavau jokiai bendruomenei, grupei, asociacijai ar „sferai“. Viskas, ką sakau ir darau, visada buvo ir visada bus mano paties individualūs teiginiai ir veiksmai.
Aš esu ir visada būsiu Ukrainos kino kūrėjas.
Nuoširdžiai linkiu visiems išlikti sveikiems šiuo tragišku laikotarpiu".
15min primena, kad režisierius S.Loznica neseniai pristatė filmą apie Vytautą Landsbergį „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.
Kiek anksčiau, kovo pradžioje, S.Loznica sukritikavo Europos kino akademiją dėl požiūrio į Rusijos pradėtą karą.
„Ar tikrai įmanoma, kad jūs – humanistai, žmogaus teisių ir orumo gynėjai, laisvės ir demokratijos šalininkai – bijote pavadinti karą karu, pasmerkti barbariškumą ir pareikšti savo protestą?“ – į Rusijos agresiją vangiai reagavusią kino akademijos bendruomenę kreipėsi režisierius.
Po šio pareiškimo Europos kino akademija pasmerkė Rusijos pradėtą karą, paskelbė, kad prisijungia prie Rusijos kino pramonės boikoto, rašė „The Guardian“.
