Romanas Polanski
Prieštaringai vertinamas prancūzų ir lenkų režisierius R.Polanski pirmą kartą Kanuose apsilankė 6-ojo dešimtmečio pabaigoje dar būdamas studentas. Tai buvo pirma jo kelionė į Vakarus po Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo garsiosios kalbos, smerkusios komunistinį Josifo Stalino režimą.
„Atvykau į Paryžių ir pažadėjau sau apsilankyti režisierių mekoje, kuria mums buvo Kanų kino festivalis“, – prisiminė R.Polanski.
Keliaudamas ten, jis pavėlavo į autobusą, kuriuo turėjo pasiekti oro uostą. „Ten buvo pagyvenęs džentelmenas su kupeta žilų plaukų, o drauge su juo buvo jauna moteris; jis pasiūlė pasidalyti taksi“, – pasakojo jis.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo prancūzų kino kūrėjas Abelis Gance'as ir argentiniečių rašytoja Nelly Kaplan. „Aišku, buvau apimtas susižavėjimo. Studijuodamas kiną, labai gerai žinojau (jų bendro darbo) istoriją“, – sakė R.Polanski.
„Pasidalijome mokestį, – prisiminė jis. – Tikriausiai jis buvo toks pat neturtingas kaip ir aš.“
Tačiau geriausias režisieriaus prisiminimas apie Kanų kino festivalį yra 2002-aisiais pagrindiniu festivalio prizu – „Auksine palmės šakele“ – įvertintas jo filmas „Pianistas“ („The Pianist“).
„Kanuose už tai nėra nieko didesnio, – sakė R.Polanski. – Jie sako tau, kad kažką laimėjai, bet sužinai tai tik paskutinę akimirką.“
„Buvau labai laimingas, kai jie pasakė mano vardą. Puikus jausmas“, – teigė jis.
Guillermo del Toro
Pirmasis ir geriausias meksikiečio režisieriaus Guillermo del Toro prisiminimas apie Kanų kino festivalį – 1993 metais įvykęs nutikimas, kai jis su dar šešiais žmonėmis dalijosi dviejų kambarių butą.
„Atvykome be cento kišenėje ir gyvenome be pinigų“, – sakė režisierius. Jis prisiminė, kad tuo metu valgydavo pigius kebabus ir gerdavo alų.
Tačiau tą pačią savaitę festivalyje jis laimėjo „Mercedes-Benz“ apdovanojimą už savo filmą „Cronos“.
„To prizo laimėjimas pakeitė mano gyvenimą. Nežinau, kur būčiau be jo“, – teigė G.del Toro.
„Man tas prizas buvo vienintelis šiaudas sudėtingais laikais, kai buvau už filmą skolingas 250 tūkst. dolerių (203 tūkst. eurų) ir nežinojau, kaip sumokėsiu“, – prisiminė jis.
„Atsiėmiau tą apdovanojimą vilkėdamas smokingą, kuris man buvo per siauras, ir marškinius, kurie net neužsisegė. Ir verkiau iš džiaugsmo“, – sakė režisierius.
Taharas Rahimas
35 metų prancūzų aktorius Taharas Rahimas sakė, kad Kanų kino festivalis „iš dalies jį sukūrė“, nes pirmąkart jis jame sudalyvavo 2009-aisiais, kai įvyko filmo „Pranašas“ („Un prophete“), kuriame jis sukūrė savo debiutinį vaidmenį, premjera.
„Kanai buvo geriau nei mano didžiausios svajonės“, – prisiminė jis.
Anot T.Rahimo, įdomiausia jam buvo stebėti tą filmą didžiojoje salėje.
„Buvau tarsi uragano centre“, – sakė aktorius.
„Staiga atsiduri visko centre; visi ploja, įsijungia šviesos ir visi atsistoja... O dar ten yra režisieriai ir aktoriai, apie kuriuos svajojai, ir kurie aplink tave ploja. Tai beveik siurrealu“, – pasakojo T.Rahimas.
„Vėlesni festivaliai nebėra tokie. Pirmas kartas yra unikalus“, – sakė jis.
