Ar filmui įtakos turėjo režisierės patirtis? Kas skamba jos ausyse rašant scenarijų? Apie tai ir dar daugiau – interviu su žymiąja Sofia Coppola.
Kas pirmasis iš jūsų artimųjų pamatė jau sumontuotą filmą?
Mano tėtis. Tačiau ne tik todėl, kad juosta pasakoja apie tėvų–vaikų santykius. Dirbu su savo šeimos įkurta kompanija, todėl man buvo svarbi jo, kaip tos kompanijos dalininko, nuomonė.
Ar jis davė kokių pastabų?
Ne. Tiesiog džiaugėsi, kad darau tai, ką geriausiai moku ir man tai sekasi.
Kino kritikai spėlioja, kiek įtakos filmui turėjo jūsų ir tėvo santykiai?
Viskas išėjo labai natūraliai. Visi turime tėvus, tačiau tai nereiškia, kad filmuose būtinai turime atspindėti savo patirtį. Mano tėtis nėra panašus į pagrindinį veikėją, o aš – į jo staiga atsiradusią dukterį. Žinoma, rašant scenarijų buvau nuklydusi į vaikystę, tačiau „Kažkur tarp ten ir čia“ nėra filmas apie Sofios ir Francis Fordo potyrius.
Tiesa, kad rašydama scenarijų visuomet klausotės muzikos?
Tiesa. Manau, kad kinas ir muzika – labai artimi. Rašant man labai svarbu įsijausti į tam tikrą būseną ir atsiriboti nuo pasaulio.
Kokia muzika grojo šįkart?
Brian Ferry daina, kuri skamba filmo pabaigoje, „Phoenix“ , Sebastian Tellier, instrumentinė muzika. Kadangi reikia susikaupimo, man patinka ramūs garsai.
Užsiminėte apie grupę „Phoenix“. Jos vokalistas – jūsų mylimasis bei jųdviejų vaikų tėvas Thomas Marsas. Kaip jums sekasi bendradarbiauti kuriant?
Man visuomet patiko jų muzika. Thomas kūrė muziką ir kitiems mano filmams, nes mes turime labai panašų skonį, jis jaučia, ko man reikia. Todėl pamaniau, kad bus nuostabu dirbti drauge. Siunčiau jiems medžiagą, o jie man – muziką.
Pagrindinis filmo aktorius Stephenas Dorfas pasakojo, kad davėte jam sąrašą filmų, kuriuos jis tiesiog privalo pamatyti prieš pradedant vaidinti.
Pirmiausia pasiūliau jam pažiūrėti „Popierinį mėnulį“ (Paper Moon). Jame man patinka viskas – nuo tėvo ir dukros santykių iki dinamikos. Taip pat daviau vieną Chantalės Akerman juostą, kuri ypatinga vienos moters vaidyba. Man buvo svarbu, kad Stephenas atrodytų kuo natūraliau.
