Apdovanojimai malonūs, bet įpareigoja
Filmu „Lošėjas“ išgarsėjęs režisierius Ignas Jonynas tarptautiniame San Sebastiano festivalyje rugsėjo mėnesį pelnė net du prizus – apdovanojimą, skirtą baigti postprodukcijos stadijoje esantį filmą, ir 10 tūkst. eurų. Pats režisierius sako, kad apie tai kalbėti kiek nejauku – gauti du prizai, o filmas „Nematoma“ dar nebaigtas.
„Tačiau džiaugiuosi šiuo įvykiu, nes kinas – brangus menas, labai sunku rasti pinigų jo kūrimui. San Sebastiano festivalio apdovanojimai leis ne tik baigti filmą, bet ir padidins susidomėjimą juo. Didesnį dėmesį galima buvo pajusti jau kitą dieną po apdovanojimų. Tai – malonus ir kartu įpareigojantis ženklas“, – teigia režisierius.
Paklaustas, ar tikėjosi sulaukti tokios sėkmės, I.Jonynas tvirtina, kad visi, dalyvaudami panašaus pobūdžio renginiuose, šiek tiek to viliasi: „Pats San Sebastiano festivalis man labai patinka, nes tai tikra kino fiesta. Jame daug meilės kinui, susirenka gausybė žmonių, jauti šventę. Vien būti festivalyje yra smagu, bet žinoma, visi svajoja būti pripažinti. Nemeluosi, prizo tikėjausi.“
Lolita Bytautaitė, kalbėdama apie San Sebastiano festivalį, teigia, kad šiais metais jame buvo skirta ypač daug dėmesio Pabaltijo šalims. „Labai džiugina ir tai, kad Ignas Jonynas yra mėgstamas San Sebastiano publikos – taip susiklostė po 2013 m. įvykusios filmo „Lošėjas“ premjeros. Galima pastebėti, kad Lietuvos režisieriai yra mėgstami tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Šarūnas Bartas garsus Prancūzijoje, I.Jonynas – Ispanijoje“, – pasakoja LRT prodiuserė.
Filmo užbaigimo darbai bus atliekami Madride
I.Jonynas apie kuriamą filmą „Nematoma“ pasakoja nedaug, bet kelias detales atskleidžia: „Tai kūrinys apie senstantį šokėją, kuris apsimeta aklu, kad patektų į televizijos šokių projektą. Jam pavyksta, bet, tapus žymiu, šokėją pasiveja praeities nusikaltimas. Tai detektyvinė drama, kuri turėtų patikti mėgstantiems įvairų kiną. Labai tikiuosi, kad filmas ras savo auditoriją.
Nuo „Lošėjo“ šis filmas skirsis savo stilistika, jis kiek sunkesnis. Tačiau tie, kurie matė ir „Lošėją“, ir šį kūrinį, sako, kad abiejuose galima pastebėti mano braižą.“
Filmas „Nematoma“ kuriamas jau penkerius metus. Tai, anot režisieriaus, tikrai ilgas laiko tarpas. „Deja, bet filmas kelią skynėsi sunkiai. Maniau, kad po „Lošėjo“ sėkmės antrą filmą sukurti bus lengviau, tačiau nutiko atvirkščiai. Galbūt ne tiek daug žmonių nuo pat pradžių tikėjo, kad kūrinys turi išvysti dienos šviesą. Pats esu įsitikinęs, kad filmą reikia sukurti per 2–3 metus“ , – teigia I.Jonynas.
L.Bytautaitė džiaugiasi, kad LRT prisidėjo prie filmo „Nematoma“ gimimo, ir priduria, kad kai kurios kūrinio dalys net nufilmuotos nacionalinio transliuotojo patalpose: „I.Jonyno komanda čia dirbo labai operatyviai. Tai rodo, kad kurti kiną yra sudėtina, kiekviena minutė kainuoja didelius pinigus.“
Režisierius paaiškina, ką reiškia San Sebastiano festivalyje laimėtas prizas – baigti postprodukcijos stadijoje esantį filmą. „Tai jau konkretūs darbai – viskas, kas vyksta po filmavimo: montažas, spalvų korekcija, grafika, garsas, kuris nėra taip lengvai sukuriamas. Visi šie darbai svarbūs, nes gyvendami šiais laikais pripratome prie geros kokybės. Norint tai pasiekti reikia profesionalų ir techninių galimybių. Šie mūsų darbai jau vyks Madride, tai prizo dalis“, – sako kūrėjas.
L.Bytautaitė užsimena apie San Sebastiano festivalio atmosferą, nepaliekančią abejingų: „Kuo ypatingas šis kino festivalis? Ogi tuo, kad jis vyksta baskų krašte. Baskai turi daug sentimentų Lietuvai. Kolegos žurnalistai vis pamini, kad Lietuva tokia maža, bet išsikovojo nepriklausomybę. Baskai iki šiol tikisi savo nepriklausomybės ir, pavyzdžiui, šio festivalio metu reikalauja titrų savo kalba. Galbūt ne visi žino, bet baskų kalba – visiškai kitokia nei ispanų.“
Pasak L.Bytautaitės, San Sebastiano festivalio metu visas miestas atsiduoda kinui. „Miesto erdvės tampa paskirtos festivaliui – operos, šokio teatras, koncertų salės. Žinoma, San Sebastianas festivaliui turi gerokai didesnį biudžetą nei Lietuvos miestai. San Sebastiane žavi dar ir tai, kad ten nėra jokios pompastikos – lengva įeiti į filmus, žmonės vieni kitais pasitiki, vyrauja gera atmosfera“ , – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.
Parengė Virginija Sližauskaitė.
