„Stebėtinai originalus debiutinis Chucko Palahniuko romanas pavertė autorių kultine figūra. Ch. Palahniuko rašymo stilius išsiskiria kandumu, ironija ir humoru. Retam šiuolaikiniam rašytojui pavyksta taip užburiančiai derinti prieštaringiausius dalykus. Paradoksalu, bet tiek 1996 m. pasirodęs romanas, tiek D.Fincherio ekranizacija savo dabar jau neginčitinai kultinių kūrinių statuso, sulaukė ne iš karto.
63 mln. dolerių kainavęs „Kovos klubas“, kino teatruose uždirbo vos 37 mln., tačiau praėjus 10 metų „The New York Times“ publikuotame straipsnyje kino kuratorius Dennisas Limas pavadino „Kovos klubą“ kultiniu. Jo žodžius patvirtina ir „IMDb“ nuolat atnaujinamas geriausių 250 filmų sąrašas, į kurio dešimtuką patenka ir „Kovos klubas“, – taip filmą pristato kino seansų organizatoriai.
Asmenybės susidvejinimo motyvai
Nemigos kankinamo Pasakotojo (vaid. Edwardas Nortonas) gyvenimas ima radikaliai transformuotis po to, kai jis sutinka sėkmingą muilo pardavėją Tylerį (vaid. Bradas Pittas). Jiedu apsigyvena apleistame name ir įkuria slaptą draugiją – „Kovos klubą“, į kurį gali patekti tik tie, kurie paklūsta griežtoms jų taisyklėms.
Neįmanoma nepastebėti „Kovos klube“ vaizduojamų doppelgänger motyvų, todėl juosta neretai netgi yra vadinama savita R.L.Stevensono „Nepaprastos daktaro Džekilo ir misterio Haido istorijos“ interpretacija.
Prievartos mitologija
Naujoje filosofo Nerijaus Milerio knygoje „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ galima rasti atskirą skyriaus dalį, skirtą „Kovos klube“ eksponuojamų prievartos mitologijos vizijų analizei.
Autorius pabrėžia: „Kovos klubas“ paradoksaliu būdu sudaro sąlygas kritiškai pažvelgti tiek į pačią prievartos mitologiją, tiek į sociumą, kuriame šiai mitologijai vis atsiranda vietos.“
Po premjeros „Kovos klubas“ sulaukė visiškai prieštaringų vertinimų, o kardinaliai skirtingos filmo traktuotės atsiranda iki šiol. Vieni kritikuoja „Kovos klube“ eksponuojamą prievartos estetizaciją, atkreipdami dėmesį į galimas profašistines konotacijas.
Kiti – priešingai – išskiria vaizduojamą vartotojiškos visuomenės kritiką. Pastarąją stovyklą reprezentuoja slovėnų kilmės filosofas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas teigiantis, kad labiausiai kontroversiškus „Kovos klubo“ epizodus, galima interpretuoti kaip šiandienos sociumo kontroversijų reprezentacijas.
„Kovos klubo“ aktualumą praėjus beveik 20 metų po filmo premjeros esą taip pat patvirtina San Francisko pogrindyje vis dar vykstantys realūs, kruvini kovos klubų susitikimai bei Ch.Palahniuko sprendimas 2015 m. išleisti knygos tęsinį grafinio romano serijos formatu.
Beje, pats autorius yra ne kartą prisipažinęs, kad paskutinė D.Fincherio filmo scena savo tobulumu pralenkia romano pabaigą.
