2016-ieji jau beveik baigėsi, o mes dar nematėme nei vieno filmo su J.Phoenixu, kas tik dar kartą įrodo, kokie siaubingi tai metai. Tačiau kitąmet viskas susitvarkys ir gausime J.Phoenixu džiaugtis net tris kartus. Prie Lynne Ramsay „Tavęs čia iš tiesų niekada nebuvo“ ir Biblinės dramos „Marija Magdalietė“ šią savaitę prisidėjo naujas Guso Van Santo projektas.
Pastarasis yra Johno Callahano autobiografijos ekranizacija. Nuo 21-erių paralyžiuotas vyras tapo garsiu komiksų autoriumi. Knygos aprašyme rašoma: „Ar įmanoma rasti humoro – ėdančio, tabu griaunančio, verkti priversiančio humoro istorijoje apie 38-erių piešėją, kuris yra ir suparalyžiuotas, ir alkoholikas? Jei jo vardas Johnas Callahanas, tada atsakymas yra taip“.
Paskutinieji keli G.Van Santo filmai daug pagyrų nesulaukė (o „Medžių jūra“ buvo taip kritikų sugėdinta, kad net Matthew McConaughey vardas nepadėjo filmo išleisti plačiai auditorijai), bet jei šįsyk juosta išeis kokybiška, vaidmuo skamba labai „Oskariškai“.
B.Cooperiui šie metai buvo ne ką triukšmingesni. O turint omenyje, jog kitąmet jis režisuoja savo debiutinį filmą „Gimė žvaigždė“, kur kartu su Lady Gaga atliks pagrindinius vaidmenis, kitų projektų gali tekti palaukti.
Naujausias iš jų greičiausiai bus „Atlanto siena“, Antrojo pasaulio karo drama apie priešo teritorijoje užstrigusį vyrą, keliaujantį pristatyti slaptos informacijos JAV pareigūnams. Filmą režisuos Gavinas O’Connoras, kuris prieš tai dar filmuos „Žaliąją širšę“, o darbai pradedami tik 2018-ais, tad šios dramos dar teks gerokai palaukti.
Juliette Binoche ką tik matėme „Scanoramoje“, filme „Seklūs vandenys“, tačiau kadangi J.Binoche niekada nebus per daug, bet koks naujas vaidmuo vis tiek džiugina. Prancūzė apsiims pagrindinę rolę šiemet Berlyne geriausios režisierės apdovanojimą pelniusios Mia Hansen-Løve filme. Apie iš įkaitų dramos Sirijoje grįžtančią karo reporterę pasakojanti juosta kol kas išleidimo datos neturi.
Tuo tarpu Vatikanui skirtoje kino naujienų dalyje šią savaitę net du režisieriai. M.Scorsese’s naujo filmo laukias visas pasaulis, o vieninteliai, galintys pasigirti jį jau matę, yra Vatikano kunigai, kuriems šią savaitę skirta išankstinė „Tylos“ premjera. Be to, autorius susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Ši naujiena ypač svarbi turint omenyje, jog 1988-ais išėjęs „Paskutinio Kristaus gundymo“ režisieriui uždirbo daug itin nemalonių žodžių ir net kaltinimų šventvagyste.
P.Sorrentino serialas „Jaunasis popiežius“ antrą sezoną tikriausiai gaus greičiau, nei tikėtasi. Filmas „Loro“ turėjęs pasakoti Silvio Berlusconi iškilimo istoriją, neįvyks.
Pats režisierius tikslių to priežasčių neatskleidžia, bet teigia, kad portretas, kurį jis norėjo sukurti, buvo labai painus, o tai įgyvendinti ne visada įmanoma. Na, turint omenyje kaip puikiai vertinamas „Jaunasis popiežius“, turbūt nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Kaip ir buvo galima spėti po „Pokemon Go“ sėkmės, Holivudas daro viską, kad kuo greičiau atvežtų mums pokemonų filmą. Pirmasis iš to, kas pagal planus turėtų tapti daugybės filmų serija, bus „Detektyvas Pikachu“. Kad ir kaip bebūtų gailą, šio pavadinimo neseka joks oficialus aprašas, tad neaišku, kokius nusikaltimus narplios garsusis pokemonas. Filmą režisuos Robas Lettermanas, „Šiurpuliukų“ ir „Monstrų prieš ateivius“ autorius.
Turbūt du svarbiausi kino žurnalai pasaulyje, „Sight & Sound“ bei „Cahiers du Cinema“ paskelbė savo metų filmų topus. Abiejų pirmose vietose visiškai nuspėjamai puikuojasi vokiečių „Tonis Erdmanas“, nors toliau sąrašai gerokai skiriasi – be Paulo Verhoeveno „Ji“, atsidūrusio antroje ir trečioje vietose, kritikų favoritai absoliučiai skirtingi. Įdomu tai, jog „Sight & Sound“ pirmajame penketuke net tris filmus režisavo moterys. Pastarąjį sąrašą rasite čia, o „Cahiers du Cinema“ čia.
Šią savaitę įdomiausi anonsai vienaip ar kitaip siejosi su Tomu Hardy. Pirmasis – naujo mini-serialo, pasirodysiančio sausį, reklama. Savo tėvo Chipso Hardy ir režisieriaus Steveno Knighto kūrinyje T.Hardy vaidins iš Afrikos grįžusį keliautoją, kovojantį dėl savo tėvo palikimo.
Kitas anonsas pasakoja apie Pašėlusio Makso pasaulį, tik šįsyk be T.Hardy. Tiesa pasakius, ir be visų kitų praėjusių metų hito dalių. „Pašėlusį Sheila: Nekaltybės kelias“ yra kinų perdirbinys, perdaręs Maksą į kažką šiurpaus:
