Amanda Voler (aktorė Viola Davis), supratusi, kad po Supermeno pasirodymo ir mirties pasaulis gali susidurti ir didesnėmis grėsmėmis, imasi plano, kaip tokiam blogiui pasiruošti. Prieš jų pačių valią Voler surenka nykiausius ir blogiausius pasaulio nusikaltėlius į būrį, tikėdamasi juos siųsti į pačias pavojingiausias misijas pasaulyje.
Dar visai neseniai laukiamiausiu metų filmu laikėme „Betmeną prieš Supermeną: teisingumo aušra“, tačiau išvydus filmą, daugelio nuomonės greitai pasikeitė. Zacko Snyderio „šedevras“ sukėlė tokią prieštaravimų audrą, jog trumpam pamiršome, kad yra dar šis tas, ko verta laukti – „Savižudžių būrys“. Išties įdomu net pasvarstyti, kokio filmo lauksime toliau?
Turbūt ne man vienam teko matyti stotelėse iškabinėtus plakatus ir nuostabius pristatomuosius klipus apie šios vasaros „blockbuster'į“. Viskas taip gražu ir spalvota. Kiekvienas veikėjas patrauklus ir įdomus, o Džokeris (aktorius Jaredas Leto)... Į filmą norėjosi eiti vien tam, kad pamatytume, kaip mūsų „Galaktikos sergėtojų“ kopijos susidurs būtent su juo. Bet, deja.
Dar niekada nesijaučiau taip gerai apgavęs visą kino industrijos sistemą. Nusipirkau vieną bilietą, o mačiau du filmus. Vieną apie nusikaltėlius, einanačius antiherojų keliu, o kitą - apie vaikiną ir merginą, vystančius savo santykius blogiau nei tai sugebėjo padaryti Kristijanas Grėjus ir Anastasija Stil. O jeigu kalbėtume rimčiau, filmo kūrėjai mums norėjo parodyti patį baisiausią Džokerį per visą kino istoriją, bet padarė jį tokį baisų, kad filmas peržengė „nuo 13“ rėmus ir teko visą baisumą iškirpti. Palikti lyg atskiras filmas Džokerio ir Harlės Kvin (aktorė Margot Robbie) romantiški praeities nuotykiai, dėl kurių pagrindinė filmo istorija nepasidarė geresnė.
Kalbant apie pačią istoriją. Režisierius, matyt, ignoravo logiką, manydamas, kad vidutinius gabumus ir galias turintys personažai (lyginant su kitais „DC“ pasaulio herojais) stos į lygiavertę kovą su kelių tūkstančių metų senumo ragana. Tikrai, mergina su protiniu defektu ir beisbolo lazda yra puikus priešininkas jai. Tiesa, pamiršau paminėti, kad tiek viena, tiek kita mergina yra, be abejonės, gražios. Kaip pastebėjo vienas „Reddit“ vartotojas, Harlės Kvin užpakalis buvo tiek kartų parodytas, jog būtų galima kurti atskirą „IMDB“ skiltį.
Bet tuo problemos nepasibaigia. Nors filmas trunka 123 minutes, tačiau kūrėjai nedirbtų „DC“, jeigu nesugalvotų lengviausio būdo veikėjams pristatyti. „Štai šitas ėda žmones, nes jis yra krokodilas“, – taria Joelis Kinnamanas, vaidinantis Riką Flagą. „Jos kardas įkalins jūsų sielas“, – lyg netyčia dar kartą lepteli Rikas. Ir maždaug 30 minučių mūsų dėmesio nueina veltui, nes nežinančiam tų personažų žiūrovui tiesiog visiškai nerūpi, ką jie daro ir ką jie čia veikia. Filmas nesuteikia tokio jaudulio, kokio yra lydimas kiekvienas „Marvel“ filmas net apie pačius nežinomiausius veikėjus.
Lyg to dar būtų maža, kai „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ sulaukė skundų dėl per didelio filmo rimtumo ir niūrumo, po kurio net norisi praustis, studija nusprendė perfilmuoti nemažai „Savižudžių būrio“ scenų ir pridėti jame humoro. Visgi, iš šių pastangų praskaidrinti nuotaiką taip pat išėjo šnipštas. Paskutinę akimirką padaryti pakeitimai atrodo dirbtinai ir neskoningai. Negalima sakyti, kad nebuvo juokingų scenų, tačiau didžioji jų dalis buvo nuspėjama ir atrodė nenatūraliai.
Dar filmui nepasirodžius, „Savižudžių būrys“ jau buvo lyginamas su „Marvel“ „Galaktikos sergėtojais“. Vienas iš „Galaktikos sergėtojų“ netikėtų privalumų buvo puikiai su scenomis suderinta muzika. Suprantama, kodėl „DC“ norėjo padaryti kažką panašaus. Deja, muzika, nors ir gera, tačiau visiškai nesiderino su scenomis. Smagu išgirsti Eminemo „Without Me“, bet tik todėl, kad tai vienas geriausių jo kūrinių, o ne dėl to, kad tai puikiai tiko filme.
Nors filmas vadinasi „Savižudžių būrys“, juostoje vystomos tik dviejų iš jų istorijos: Deadshoto (aktorius Willas Smithas) ir Harlės Kvin. Visi kiti personažai yra pasmerkti likti antro plano dėmėmis. Bet ne aktorių vaidyba juos tokiais daro, kvailas studijos noras viską daryti čia ir dabar, nes jiems atrodo, kad superherojų bumas dings ir jie praras pinigus, kurių nesugalvojo pasiimti anksčiau.
Visa tai apibūdinti galima paprastai. Režisierius D.Ayeris viename iš interviu, kai filmas jau buvo susilaukęs neigiamų atsiliepimų, pasakė, kad šis filmas yra geras, jis turi širdį ir yra padarytas fanams. Remiantis tokia logika, galima laisvai sakyti, kad „Duokim garo“ taip pat turi širdį, yra gera produkcija ir tai sukurta fanams.
Režisierius nesupranta, kad jis praleido puikią progą pritraukti naujų fanų į „DC“ kino pasaulio gretas. Tegul kitą kartą pasikonsultuoja su J.J.Abramsu, kaip reikia kurti filmą žmonėms, kurie nieko nežino apie jo herojus.
