Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 10 05

„Scanoramoje“ – keturių lietuviškų filmų premjeros

Artėjančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ žiūrovams bus pristatyti naujausi lietuvių kino darbai, kuriuose šiemet ryškiai jaučiama sąsaja tarp istorijos, dabarties ir ateities vizijų. Gausioje lietuviškoje festivalio programoje atsispindi Lietuvos šimtmečio tematika – filmuose dominuoja tautinio ir asmeninio tapatumo paieškos, skirtingų laikmečių sandūros problematika ir siekis žvelgti į praeitį jos liudininkų akimis.
Kadras iš filmo „Stebuklas“
Kadras iš filmo „Stebuklas“

„Nors šiemet į programą atrinkti filmai turi bendrą vardiklį, tuo pačiu jie – labai skirtingi. Didžiuojamės galėdami žiūrovams pristatyti tarptautinio pripažinimo sulaukusius filmus, o taip pat – atverdami festivalių duris dar tik pradedantiems šią kelionę. Skirtingų temų, meninio lygio, formatų įvairovė kvies ne tik mėgautis kinu, bet ir jį pažinti, analizuoti ir vertinti,“ – kalba dr. Gražina Arlickaitė, „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė.

Dviejų seserų ir močiutės dokumentika – „Močiute, Guten Tag!“

Dvi seserys – režisierė Jūratė Samulionytė ir fotografė Vilma Samulionytė – leidžiasi į savo močiutės praeitį, kupiną neatsakytų klausimų. Karas, bėgimas į Vokietiją, paslaptingas mylimasis ir lemtingi gyvenimo apsisprendimai – su kiekvienu žingsniu klausimų tik daugėja, o artimiausi šeimos nariai vienas po kito atsitveria tylos siena. Tai - šešerius metus trukusi kelionė, kurioje seserys bando atrasti trūkstamas šeimos istorijos detales. Bendras seserų darbas Vilmai Samulionytei – debiutinis, tačiau būtent jai pirmai kilo šio dokumentinio detektyvo idėja.

Kadras iš filmo „Močiute, Guten Tag!“
Kadras iš filmo „Močiute, Guten Tag!“

Lietuvos kino pasaulio stebuklas – sausakimšose Toronto kino festivalio salėse

Bene ryškiausias lietuviško kino premjerų programos perlas – Eglės Vertelytės režisuotas filmas „Stebuklas“. Jo kelionė po pasaulį prasidėjo Toronto kino festivalyje, kur „Stebuklas“ tapo antruoju lietuvišku filmu, į vieną svarbiausių kino festivalių pasaulyje patekęs po 17 metų pertraukos. Spalio pradžioje E. Vertelytės kūrinys buvo pristatytas Reikjavike, o artimiausiuose planuose – Liuksemburgo tarptautinis kino festivalis „CinEast“ ir vienas seniausių Europos festivalių – Valjadolido – Ispanijoje, kur „Stebuklas“ atrinktas į konkursines programas.

„Stebuklas“ ironiškai, net satyriškai, pasakoja apie susiklosčiusią situaciją praėjus keleriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo. Lietuva skendi didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija. Irena, vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus, kai į kaimą atvažiuoja žavingas amerikietis. Jis pažada išgelbėti kiaulių fermą ir kaimą nuo bankroto.

Kadras iš filmo „Stebuklas“
Kadras iš filmo „Stebuklas“

Filmo komandą lydi ne tik teigiami atsiliepimai ir palaikymas, bet ir, kaip patys sako, visiškai netikėti, bet smagūs palyginimai. Pavyzdžiui, E. Vertelytės braižas lyginamas su garsiu suomių režisieriumi Aki Kaurismäkiu, pagrindinę personažę įkūnijusi Eglė Mikulionytė ne vienam priminė Kati Outinen, o V. Ruginio herojus – kaip iš akies trauktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Aistė Diržiūtė ir Darius Gumauskas – ant raudonojo Šanchajaus kino festivalio kilimo

Dar viena nacionalinė premjera – debiutinis režisieriaus Ivano Bolotnikovo filmas „Charmsas“, tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje įvertintas prizais už geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą. Tai - bendras Lietuvos, Makedonijos ir Rusijos darbas, kuriame vaidmenis atliko lietuvių aktoriai Aistė Diržiūtė ir Darius Gumauskas.

Kadras iš filmo „Charmsas“
Kadras iš filmo „Charmsas“

Filme pasakojama apie poetą, rašytoją ir dramaturgą Daniilą Charmsą, gyvenusį praeito šimtmečio pirmoje pusėje. Jis tiki esąs genijus, bet jo darbų nepublikuoja. Jis myli moteris, bet šios ne visuomet jį supranta. Elegantiškasis dendis Daniilas Yuvachovas pasivadina Charmsu – vardu, kuris paveikus tiek pat, kiek ir jo išvaizda. Nuolatinis svečias nesibaigiančiuose literatūriniuose susitikimuose ir skandalistas. Gyvendamas visuomenėje, jis nėra jos dalis ir todėl leidžiasi į kovą su pasauliu, kuriame jaučiasi uždarytas.

Tautinio tapatumo paieškos „Drugelio mieste“

Olgos Černovaitės dokumentinis filmas atvirai pasakoja Visagino ir čia gyvenančių žmonių istoriją. Drugelio sparnų formos miestas Lietuvoje įkurtas 80-taisiais kaip pagrindinė atominės elektrinės stotis. Mieste buvo apgyvendinti žmonės iš visos Sovietų Sąjungos, todėl rusų kalba mieste tapo ir iki šiol išliko dominuojančia – tai vienintelis toks miestas Lietuvoje. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą reiškė ir atominės elektrinės, o tuo pačiu ir pagrindinės miesto pramonės, uždarymą. O. Černovaitė savo kūrinyje pasakoja apie geopolitinę įtampą, nepasitikėjimą ir viso to pasekmes, su kuriomis visaginiečiai iki šiol susiduria.

Kadras iš filmo „Drugelio miestas“
Kadras iš filmo „Drugelio miestas“

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas