„Scanoramos“ žiūrovų antrus metus iš eilės laukia ukrainiečių režisierius Sergejaus Loznicos filmo premjera. Pernai „Scanoramoje“ buvo rodytas režisieriaus filmas „Maidanas“ apie Kijeve kilusią patriotinę kovą už laisvę.
Naujausias režisieriaus darbas „Įvykis“ (The Event, 2015), pristatytas Venecijos kino festivalyje, yra savotiškas „Maidano“ tęsinys, nes ir šiame filme pagrindiniu personažu tampa tauta bei jos siekis atgimti. Tačiau šįkart S.Loznitsa dėmesį sutelkia ne į savo tautiečius, o į rusų tautą.
Filmo kadruose – gausybė archyvinės medžiagos, surinktos iš nepriklausomų operatorių.Filme pasakojama apie 1991-ųjų metų pučą Maskvoje, tačiau apie įvykius ten girdima Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) gatvių radijo imtuvuose ir žmonių kalbose – veiksmas filme vyksta tik Sankt Peterburgo gatvėse.
„Įvykyje“ fiksuojama įsiaudrinusių žmonių minia, gyvenanti baime, euforija ir sumišimu, įtraukia į siužetą tarsi viskas būtų nutikę ką tik, o ne prieš kelis dešimtmečius.
„Įvykyje“ fiksuojama įsiaudrinusių žmonių minia, gyvenanti baime, euforija ir sumišimu.
Dėmesio centre Rusija atsiduria ir vokiečių režisierės Tatianos Brandrup filme „Kinas: viešas reikalas“ (Cinema: A Public Affair, 2015).
Berlyno kino festivalyje pristatytas filmas pasakoja apie legendinį Maskvos kino muziejų, ilgus metus buvusį ne tik didžiausiu kino archyvu Rusijoje, bet ir kultūrine menininkų erdve, kurioje diskusijų nevaržė jokie politiniai režimai. Ši vieta neįtiko Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, todėl galiausiai jis atleido ilgametį muziejaus direktorių Naumą Kleimaną, o į jo vietą paskyrė sau palankią valdininkę. Muziejus šuo metu veikia, tačiau jo kaip kultūrinio centro likimas kybo ant plauko.
Dokumentinėje dramoje „Flotel Europa“ (Flotel Europa, 2015) režisierius Vladimiras Tomicas atskleidžia savo paties istoriją iš 1992 metais karo alintos Bosnijos ir Hercegovinos.
Su šeima tapęs pabėgėliu Kopenhagoje prisišvartavusiame laive „Flotel Europa“, praėjus porai dešimtmečių jis dalijasi intymiu sudėtingo laikotarpio prisiminimų dienoraščiu, kuris šiandien, Europai sprendžiant opų pabėgėlių klausimą, leis geriau pažinti dramatišką karo emigrantų kasdienybę.
Šiemet daug dėmesio politinei dokumentikai skyrusioje „Scanoramos“ programoje „Neišgalvotas gyvenimas“ bus pristatyti ir įdomiausi pastarųjų metų socialinės dokumentikos darbai. Vienas jų – Lokarno ir Krokuvos kino festivaliuose apdovanotas lenkų režisierės Karolinos Bielawskos filmas „Vadink mane Mariana“ (Call Me Marianna, 2015), kuriame atvirai kalbama apie lyties keitimą, tai išgyvenusios moters, gimusios vyru, lūpomis.
Itin sudėtinga tema nagrinėjama ir šeimyninio danų režisierių Lasse’o ir Fridos Barkforsų dueto filme „Iškrypėlių parkas“ (Pervert Park, 2014). „Sundance“ kino festivalyje „Specialiuoju prizu“ apdovanota dokumentinė drama supažindina su bausmę jau atlikusiais seksualiniais nusikaltėliais, gyvenančiais tokio pobūdžio nusikaltimus atlikusių žmonių bendruomenėje.
Britų režisieriaus Edo Perkinso filmas „Garneto auksas“ (Garnet’s Gold, 2014) taip pat pasakoja apie išskirtinę asmenybę – ilgus metus savo motinos globai atidavusį Garnetą, kuris galiausiai ryžtasi atsiduoti savo didžiajam troškimui – leistis ieškoti lobio, kurio pėdsakus užtiko prieš dvidešimt ketverius metus.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 5–22 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
