Lietuvos kino centro duomenimis, 2020 metais filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema iš Lietuvos įmonių surinko net 11,3 mln. investicijų filmų gamybai. Tai yra iki šiol didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį. Užsienio filmų gamintojai šalyje išleido beveik 27 mln. eurų ir šiuo rezultatu taip pat gerokai pranoko 2019-ųjų tos pačios kategorijos išlaidas, siekusias 15 mln. eurų.
Per metus kone dvigubai šoktelėjo ir finansuotų filmų skaičius. 2020 m. buvo finansuoti net 58 nauji filmai, iš jų – 37 nacionaliniai, 9 bendros gamybos ir 12 užsienio.
Lietuva kasmet vis labiau įsitvirtina, kaip tarptautinei kino industrijai itin patraukli šalis, kurioje galima ir sklandžiai pasinaudoti lengvata, ir rasti profesionalius partnerius, įgyvendinant kino gamybos projektus. 2020 m. Lietuvą ypatingai pamėgo Skandinavijos šalys, iš 12 finansuotų užsienio projektų – net 8 yra skandinavų.
Daugiausiai investicijų 2020 m. surinko švedų kriminaliniai serialai: „Neprarask budrumo“ (rež.Lisa Farzaneh, Jesper Westerling Nielsen, gamyba Lietuvoje rūpinosi įmonė „Paprika filmai“) – 1,4 mln., ir „Tiesa vis tiek išaiškės“ (rež. Kristian Petri, Daniel di Grado, gamybos paslaugos – UAB „Ahil“) – 1,1 mln. eurų.
Lietuvos kino centras pastebi lengvatos populiarėjimą ir tarp nacionalinių filmų gamintojų. Per visą lengvatos veikimo laikotarpį nacionaliniai filmai surinko 5,9 mln. investicijų, iš jų kone pusę sumos – net 2,5 mln., vien per 2020 m. Daugiausiai 2020 m. investicijų surinkusiu nacionaliniu projektu pernai tapo Emilio Vėlyvio kuriamas filmas „Piktųjų karta“, gavęs 268 tūkst. eurų.
Nepaisant didėjančio naujų investuotojų pritraukimo, pastebimas stabilumas tarp norinčių investuoti įmonių – du metus iš eilės tarp investuotojų buvo daugiau tų, kurie bent kartą jau pasinaudojo lengvata.
Spartus investicijų šuolis gali būti siejamas su 2019 m. nuo 20 proc. iki 30 proc. padidintu lengvatos procentu. Taip pat, dėl COVID-19 pandemijos pernai verslo įmonėms kilusio iššūkio rasti naujų būdų, kaip išsaugoti kuo daugiau pelno. Pernai šia lengvata pirmą kartą pasinaudojo net 49 įmonės.
Iš viso per 2014–2020 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą jau investavo 200 Lietuvos įmonių, o bendrai buvo pritraukta 35,6 mln. lėšų filmų gamybai. Ketvirtadalis visų investuotojų buvo pritraukti būtent 2020 m. Per aštuonerius metus lengvata buvo pasinaudota 215 filmų finansavimui – investicijos skirtos 104 nacionaliniams kino projektams, 58 užsienio filmams ir 53 bendros gamybos filmų projektams.
2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikdama lėšų filmo gamintojui ir taip mažindama apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį.
Ši lengvata ne tik sudaro palankesnes sąlygas kino gamybai Lietuvoje, bet yra naudinga ir kitiems sektoriams. Išaugusios filmų gamybos apimtys suteikia tūkstančius laikinų darbo, atvykstant filmavimo grupėms iš užsienio didėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių, restoranų verslas, transporto bei nuomos paslaugų sektoriai.