Unikalus
Nemažai kritikų tarp filmų, kuriuos privaloma pamatyti šiame festivalyje, mini Aleksejaus Germano kino juostą „Sunku būti Dievu“. Pagal brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių 1964 metais parašytą to paties pavadinimo mokslinės fantastikos romaną sukurta kino juosta vadinama viso gyvenimo A.Germano filmu. Dar septintame dešimtmetyje pradėjęs kurti kino juostą vėliau režisierius buvo priverstas nutraukti darbus ir tik po daugybės draudimų 1999 metais jis vėl atnaujino „Sunku būti Dievu“ kūrimą. Apie tai, kiek pastangų režisierius dėjo į šį filmą, liudija ir faktas, kad nors filmavimai buvo baigti 2006 metais, paskui iki šiol vyko montažo darbai. Išties stebėtinas kruopštumas, preciziškumas ir reiklumas, pastangos nugludinti kievieną detalę. Šis filmas – sudėtingas, panardinantis žiūrovą į tokią vizualinę estetiką, kokios kine retai sutiksi. Filmas tikrai ne kiekvienam, tačiau ieškantys išskirtinio, unikalaus reginio ir labai savitos kino kalbos „Sunku būti Dievu“ turėtų įtraukti į privalomų pamatyti filmų festivalyje sąrašo viršų.
Šis filmas – sudėtingas, panardinantis žiūrovą į tokią vizualinę estetiką, kokios kine retai sutiksi
Iš oficialaus pristatymo: „Į viduramžiuose skendinčią planetą atsiunčiami mokslininkai-stebėtojai iš Žemės. Jie turi padėti vietiniams rasti kelią link progreso, bet stengiasi atsargiai veikti įvykius, negriauti istorijos raidos. Pagrindinis herojus Rumata supranta jam pavestą užduotį išsaugoti neutralumą, tačiau neišlaiko, kai planetoje valdžią užgrobia „juodoji brolija“, nuvertusi „pilkųjų“ valdžią. Rumata imasi kalavijo, kad nubaustų piktadarius, ir taip pažeidžia taisykles, nes įsikiša į svetimą istorinį procesą“.
Šiltas
Dar vienas rusų kūrėjo filmas, tiesiogiai susijęs su knyga – Aleksandro Veledinskio kino juosta „Geografas gaublį pragėrė“. Šis filmas sukurtas pagal Aleksejaus Ivanovo to paties pavadinimo romaną, prieš kelis metus pasirodžiusį ir lietuvių kalba. Tai – liūdna, kiek graudžiai komiška knyga, pasakojanti apie jauną biologą Viktorą Služkiną, kuris įsidarbina geografijos mokytoju. Jam nekaip pavyksta įsitvirtinti aplinkoje, nesutaria iš pradžių jis ir su mokiniais, šeimyninis gyvenimas irgi toli gražu neprimena idealaus. Jis išgėrinėja, filosofuoja, bando rasti kažkokį savo raktą į praslystantį gyvenimą. Ir galbūt tas raktas visai netoli? Jo santykiai su mokiniais ima taisytis ir mokytojas nusprendžia su jais leistis į žygį. Tas žygis nemažai mokytojui atskleis ir apie jį patį. Knyga – liūdnoka, sentimentali, švelni ir kartu paliekanti tikėjimą, kad galbūt šį kartą pavyks išlįsti iš vienatvės kiauto, absurdiškoje tikrovėje rasti savo kelią.
Knyga sulaukė išties gerų atsiliepimų, tad nenuostabu, kad atėjo laikas ir jos ekranizacijai. Aleksandras Valedinskis, jau žinomas iš tokių filmų kaip „Rusiška“ ir „Gyvas“, praėjusiais metais pristatė šį kūrinį. Atsiliepimai apie šį kūrinį ganėtinai skiriasi. Kai kurie skaičiusieji knygą sako, kad autorius taip ir nesugebėjo perteikti knygos puslapiuose paslėptos esmės ir kiek supaprastino pagrindinę idėją, tačiau raskite knygą, kurios ekranizacija nebūtų tuo kaltinama. Tačiau bendras kritikų nuosprendis buvo teigiamas – režisierius vykusiai ekranizavo graudžiai linksmą, šiltą istoriją, ir pabrėžiamas puikus Konstantino Chabenskio vaidmuo. Besidomintys muzika turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad muziką šiam filmui kūrė „Akvarium“ narys Aleksejus Zubarevas.
Juokingas
Jonaso Jonassono knygą „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ drąsiai įtraukčiau į linksmiausių pastaraisiais metais skaitytų kūrinių sąrašą. Ši knyga pasiekė stulbinamo populiarumo Švedijoje – 2010 metais ji tapo perkamiausia šalyje, nors iš pradžių buvusio žurnalisto knygos niekas nenorėjo leisti (kaip čia neprisiminus JK Rowling istorijos). Knyga dažnai pristatoma kaip atsakas filmui „Forestas Gampas“, ir iš tiesų knygos nuotaika labai primena šią juostą, o aš dar galėčiau pridurti, kad pagrindinis herojus kiek panašus ir į kultinį Vaclavo Hašeko personažą Šveiką. Knygoje pasakojama apie senolį, kuris likus kelioms valandoms iki 100-ojo gimtadienio, kurį jis iškilmingai turėjo sutikti senelių prieglaudoje, nusprendžia sprukti lauk per langą. Senolio ima ieškoti nusikaltėliai, policija, žurnalistai, o gretimoje siužetinėje linijoje pasakojama neįtikėtina jo gyvenimo istorija, kurioje jis sutinka diktatorius, prezidentus, dalyvauja pagrindiniuose pasaulio įvykiuose ir visuomet, vadovaudamasis šveikiška filosofija, sugeba išlipti iš balos sausas. Yra čia ir šviesaus humoro, ir juodo sarkazmo, ir parodijos.
Knygos neskaičiusieji gaus makabrišką, groteskišką juodąją komediją, kuri tikrai privers garsiai juoktis
„Kino pavasaryje“ išvysime filmą, sukurtą pagal šią knygą, kuris Švedijoje, ir ne tik, irgi sulaukė didžiulio populiarumo. Filmo režisierius – švedų komikas Felixas Herngenas, o juostoje nusifilmavo ir du lietuvių aktoriai – Algirdas Paulavičius ir Sigitas Račkys. Lyginti knygą ir filmą, žinoma, nedėkingas reikalas ir, matyt, net nėra prasmės – knygą skaičiusieji su malonumu pažiūrės, ar ekrane knygos herojai atrodo taip pat juokingai kaip knygos puslapiuose, o neskaičiusieji gaus makabrišką, groteskišką juodąją komediją, kuri tikrai privers garsiai juoktis.
Bytnikiškas
Allenas Ginsbergas, Jackas Kerouacas, Williamas S. Burroughsas – bytnikų kartos herojai, kurių gyvenimas tapo filmo „Nužudyk tuos, kuriuose myli“ pagrindu. Tad filmas visų pirma turėtų sudominti tuos, kurie įkvėpimo ir laisvės idėjų sėmėsi iš „Kelyje“, Alleno Ginsbergo staugsmo poezijos ar psichodelinių Williamo S.Burroughso klajonių. Tiesa, filmas ne apie tuos laikus, kai šių kūrėjų darbai jau kėlė kultūrinę revoliuciją pasaulyje, o apie viso to užuomazgas, apie rašytojų identiteto formavimąsi, bandymus rasti savą meninį kelią ir nepasitenkinimą tuo, koks gyvenimas supa juos. Jaunatviškas, maksimalistinis, idealistinis laikotarpis, o kartu filme neblogai perteikiamas ir praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio JAV bohemos gyvenimas. Filmas patiks ne tik bytnikų idėjomis ir šio judėjimo kūrėjais besidomintiems žmonėms, bet ir visiems, kam žavūs filmai apie jaunatvišką polėkį ir maištą.
Jaunatviškas, maksimalistinis, idealistinis laikotarpis, o kartu filme neblogai perteikiamas ir praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio JAV bohemos gyvenimas
Iš filmo pristatymo festivalio puslapyje: „Istorija nukelia į 1944-uosius. Tuo metu Allenas Ginsbergas (Danielis Radcliffe‘as) buvo Kolumbijos universiteto pirmakursis. To paties universiteto studentas buvo ir Jackas Kerouacas (Jackas Hustonas), tačiau metė studijas dėl nesėkmingos futbolininko karjeros ir įstojo į JAV kariuomenę. Bet ir čia teištveria aštuonias dienas. Jis nevengia audringų vakarėlių ir aistringai myli gražuolę Edi (Elizabeth Olsen). O Williamas S. Burroughsas (Benas Fosteris) – buvęs narkomanas, nebaigęs medicinos mokyklos, dirbęs vabzdžių naikintoju – taip pat bendrauja su Niujorko bohema. Šią trijulę supažindina bendras draugas – gražuolis blondinas Lucienas Carras. Bičiulius dar labiau suartina žmogžudystė“.
Lietuviškas
„Kino pavasaris“ suteikia dar vieną galimybę pamatyti ir lietuvių kūrėjų filmą „Vardas tamsoje“, jei nespėjote padaryti to iki šiol. Tai režisierės Agnės Marcinkevičiūtės sukurta kino juosta pagal Renatos Šerelytės romaną. Apie šį filmą po jo pristatymo tiek rašyta, kad turbūt nėra reikalo ir kartotis. Filmą verta pažiūrėti vien jau dėl to, kad tai pirmoji kino juosta Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų, kurioje – detektyvinis žanras. O dar pridūrus, kad filme vyrauja ir noir atmosfera, akivaizdu, kad pažiūrėti, kaip lietuvių kūrėjai sugeba papasakoti tamsią istoriją, turėtų būti visai įdomu.
Dostojevskiški
Du filmai duoda nuorodas į Fiodoro Dostojevskio kūrybą. Vienas jų – „Norte. Istorijos pabaiga“ (rež. Lav Diaz). Nors šio filmo trukmė gali išgąsdinti – visgi tai 250 minučių trukmės kino juosta – reikia pastebėti, kad šis režisierius su filmų trukme nesismulkina, ir ši juosta jo karjeroje toli gražu ne ilgiausios trukmės. O ir filmas sukurtas taip, kad tos keturios valandos kine neturėtų prailgti. Tai filmas F.Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ motyvais. Įvykdžius žmogžudystę į kalėjimą Filipinuose uždaromas nekaltas žmogus, o tikrasis nusikaltėlis lieka laisvėje, tačiau kamuojamas prasiveržiančio kaltės jausmo. Nemažai kritikų vadina šią juostą geriausiu praėjusių metų filmu, tad praleisti progos pažiūrėti nereikėtų, juo labiau, kad toks nekomercinis ir dar tokios trukmės filmas tik per absoliutų stebuklą vėliau galėtų atsirasti kino teatruose.
Nemažai kritikų vadina šią juostą geriausiu praėjusių metų filmu
Dar vienas „dostojevskiškas“ filmas „Kino pavasaryje“ - „Antrininkas“ (rež. Richard Ayoade), tai savotiška F.Dostojevskio knygos „Idiotas“ interpretacija, tamsi juosta, kurioje susipina trileris ir tragikomedija. Iš oficialaus pristatymo: „Valstybės tarnautojui Saimonui („Oskaro“ premijai nominuotas Jesse Eisenbergas) kyla įtarimas, jog bendradarbiai ima jo nebepastebėti ir net nepažinti. Dienas jaunuolis leidžia fantazuodamas apie gražiąją kolegę Haną (Mia Wasikowska), tačiau susitikęs merginą akis į akį Saimonas nesugeba pratarti žodžio. Jis jaučiasi neįvertintas ir palaužtas, gyvenimas jam atrodo beprasmiškas. Situacija dar labiau pablogėja, kai į darbą priimamas identiškas Saimono dvynys. Pasitikintis savimi ir ambicingas jo antrininkas sparčiai kopia karjeros laiptais ir suvilioja Haną. Tad Saimonas ima artėti link beprotybės slenksčio“.
DAUGIAU STRAIPSNIŲ APIE KNYGAS – TINKLARAŠTYJE KNYGUPALEPE.LT
