„Mūza“ (2024)
Šioje režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentikoje pasakojama vienos iškiliausių Lietuvos pianisčių Mūzos Rubackytės gyvenimo istorija. Kartu su menininke leidžiamės į kūrybines bei asmenines keliones po Vilnių, Paryžių ir Ženevą.
Žiūrovai drauge su pianiste išgyvens jos asmenines dramas, sieks muzikinių aukštumų bei patirs sunkumus, su kuriais jai teko susidurti gyvenant Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje.
Po šios dokumentikos būsite apžavėti Mūzos Rubackytės charizmos, aukštąja kultūra alsuojančios jos kasdienybės bei tikrai rasite įkvėpimo ir savo kūrybiškumui puoselėti.
Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2024“ ši dokumentika buvo nominuota trijose kategorijose.
Nuoroda į dokumentiką „Mūza“ čia.
„Mano laisvė“ („My Freedom“, 2023)
Latvių režisierės Ilzės Kungos-Melgailės tikrais įvykiais paremta istorinė drama žiūrovams pristato vieną svarbiausių Latvijos nepriklausomybės kovų heroję, lenkų kilmės žurnalistę, politikę Itą Kozakevič, kurios gyvenimo istoriją šiame filme išgyvena juostos herojė Alicija.
Jai filme tenka priimti sudėtingus sprendimus ir derinti komplikuotus asmeninius santykius su viešuoju gyvenimu. Viso pasakojimo metu jausis įtempta devyniasdešimtųjų (1988–1990 m.) laikmečio atmosfera, kurią dar sustiprins ir Alicijos asmeniniai išgyvenimai.
Vieną pagrindinių vaidmenų juostoje atliko lietuvių aktorius Darius Meškauskas, kuris už šį vaidmenį buvo apdovanotas geriausio antraplanio aktoriaus vaidmens kategorijoje. Lietuvių aktorė Dovilė Šilkaitytė „Sidabrinės gervės 2024“ apdovanojimuose buvo nominuota už geriausią antro plano aktorės vaidmenį.
Nuoroda į dramą „Mano laisvė“ čia.
„Marijos tyla“ („Maria’s Silence“, 2024)
Dar viena ir tris nominacijas gavusi Latvijos kūrėjų istorinė drama pristato Mariją Leiko, Latvijos ir tarptautinio nebyliojo kino žvaigždę. Šiai tapus politinio teatro bei kino žvaigžde Vokietijoje teko patirti ir stalinistinės Rusijos brutalumą.
Tikrais įvykiais paremta juosta nagrinėja asmeninius aktorės pasiaukojimus, bandant išsaugoti kūrėjos savigarbą ir ambicijas kovoje su totalitarine to meto valdžia.
Režisierius Davis Simanis filme akcentuoja tylą, mat šiame istoriniame periode, anot jo, dažnas rinkdavosi būtent tylėjimą, arba kaip jis pats sako – pasirinkdavo išvis nekalbėti.
Nuoroda į dramą „Marijos tyla“ čia.
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ („Five and a Half Love Stories in an Apartment in Vilnius“, 2023)
Šių metų apdovanojimuose ši romantinė komedija pelnė daugiausia – net 14-lika nominacijų, iš kurių šešios atiteko aktoriams už jų vaidybą.
Kaip filosofiškai filmą apibūdina pats režisierius, Amerikos lietuvis Tomas Vengris, juostoje jis norėjo apžvelgti visų mūsų bendražmogiškąsias silpnybes ir stiprybes.
Šio filmo metu atsirandame trumpalaikės nuomos bute, Vilniaus centre, lyg pro slapta įmontuotas kameras stebime kasdien apsistojančius vis naujus svečius, su jais susipažįstame bei kartu sprendžiame tuo metu juos kankinančias pačias įvairiausias problemas.
Visų svečių istorijas jungia tik Jolanta, buto tvarkytoja, ateinanti sutvarkyti buto svečiams išsikrausčius ir belaukiant atvykstančių.
Beje, kaip sufleruoja filmo pavadinimas – čia istorijos ne penkios ir ne šešios, o penkios su puse. Ar lengvai atpažinsite, kuri istorija ir bus ta „pusinė“?
Nuoroda į romantinę komediją „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.
„Tu man nieko neprimeni“ („Slow“, 2023)
Vienas geriausių praėjusių metų lietuviškų filmų, skynęs laurus prestižiniame nepriklausomo kino festivalyje „Sundance“, tik gegužės pradžioje pasiekė ir JAV kino teatrus. Kaipmat pamilę šią romantinę dramą, Amerikos žiūrovai apipylė gražiais žodžiais juostos kūrėją Mariją Kavtaradzę. Jei dar kartais nesate matę šios net 13-lika nominacijų pelniusios romantinės dramos – turite kuo skubiau šią spragą ištaisyti.
Juostoje susipažįstame su šokėja Elena ir gestų kalbos vertėju Dovydu, tarp kurių, kaip jau įprasta, vieno susitikimo metu užsimezga romantinis ryšys. Prasideda graži ir žiūrovo akiai itin simpatiška istorija, kuri netrukus sulaukia rimto iššūkio – Dovydas yra aseksualus, t. y. nejaučia kūniškos traukos kitam asmeniui. Ar tokie santykiai turi ateitį? Tiek Elenai, tiek ir Dovydui tenka priimti sudėtingus sprendimus.
Viso filmo metu žiūrovo nepalieka klausimas – o kaip elgtumėtės jūs?
Nuoroda į dramą „Tu man nieko neprimeni“.
„Devintas žingsnis“ (2022)
Tai debiutinis Irmos Pužauskaitės pilnametražis filmas, kuriame režisierė per tėvo ir dukters santykius nagrinėja priklausomybės, susitaikymo bei atleidimo temas. Aktoriaus Valentino Novopolskio talentas šiame vaidybiniame filme tikrai neleis suabejoti, jog ekrane matome vieną geriausių mūsų šalies kino ir teatro aktorių.
Filme susipažįstame su Linu, kuriam tvarkantis gyvenimą ir dalyvaujant dvylikos žingsnių priklausomybės programoje tenka prieiti devintąjį žingsnį bei žvelgti į akis praeities nuoskaudoms. Viena tokių – susitaikyti su jaunystėje palikta savo dukra.
Ar gyvenimas leis Linui ištaisyti praeities klaidas?
Juosta „Devintas žingsnis“ nominuota net 7 nominacijose, tarp jų ir už geriausią metų vaidybinį filmą.
Nuoroda į dramą „Devintas žingsnis“.
„Mamutų medžioklė“ („The Mammoth Hunt“, 2024)
Šių metų apdovanojimuose šis režisierės bei scenaristės Aistės Stonytės dokumentinis filmas pelnė keturias nominacijas, tarp kurių – ir už geriausią dokumentinį filmą.
Juostos herojų ir jų prisiminimų dėka keliamės į 1968 metus, kuomet itin perspektyvus ir visų mylimas teatro režisierius Jonas Jurašas Kauno dramos teatre pristato spektaklį „Mamutų medžioklė“. Spektaklis tampa toks populiarus, jog jo pasižiūrėti plūsta minios gerbėjų. Tą laikmetį prisiminusieji pabrėžia, kad salėje vietos buvo tokios deficitinės, jog tikrai ne visi norėję dar ir pateko vidun.
Gandas apie teatro sėkmę pasiekia ir tuometinę valdžią Maskvoje, kuri nusprendžia spektaklį uždrausti. Per vieną naktį teatro trupė spektaklį įamžina – jį nufilmuoja.
Didieji filmo klausimai, kuriuos ir sprendžiame kartu su A.Stonyte: kas nutiko juostai? Kieno palėpėjear rūsyje ji slepiasi?
Nuoroda į dokumentiką „Mamutų medžioklė“.
„Yesterday“ (2023)
Ši režisieriaus Audriaus Juzėno dokumentinė juosta atiduoda duoklę mūsų šalies roko muzikos gerbėjams bei pradininkams, kurie 7-8 dešimtmetyje įkvėpti bitlomanijos dvasios pradeda rokenrolo epochą ir Lietuvoje. Laisvės trauka ir vakarietiškos kultūros troškulys buvo pagrindiniai motyvaciniai varikliai šalies rokeriams maištingoje kovoje su sovietine valdžia.
Leiskitės į nostalgijos kelionę ir klausykitės pirmųjų šalies rokerių pasakojimų apie laikus, kuomet „Coca-Cola“, džinsai ir rokenrolas buvo nuodėmių nuodėmės.
Šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose ši dokumentika pelnė nominaciją už geriausią metų scenarijų.
Nuoroda į dokumentiką „Yesterday“.
