Po apdovanojimų ceremonijos Š.Bartas teigė, jog kiekvienas apdovanojimas ir įvertinimas jam yra svarbus – kitaip būti negali. „Aišku, svarbiausia yra tai, kas eina prieš apdovanojimus, t.y. darbas“, – sakė Š.Bartas.
Paklaustas, kuo „Ramybės mūsų sapnuose“ kūrimo procesas skyrėsi nuo ankstesnių filmų, Š.Bartas sakė, jog į šį klausimą jam atsakyti labai sunku – galbūt būtų lengviau, jei sukūręs būtų tik du filmus.
Jausmai nekyla, jei yra brukami per prievartą, – sakė Š.Bartas.
„Kiekvienas filmas yra atskira istorija, kiekvienas jų turi savo specifiką“, – sakė režisierius, tikindamas, kad kurti kiną jam nėra lengva, ir jis nemano, jog tai pasikeis.
Š.Bartas ne kartą teigė, jog jo filmas „Ramybė mūsų sapnuose“ neturėtų būti vertinamas per autobiografiškumo prizmę, tačiau to išvengti nepavyko ne tik nemažai daliai žiūrovų, bet ir kino kritikų. Režisierius neslėpė, jog jam svarbu, kad jo intencija pasiektų žiūrovą, tačiau atkreipė dėmesį, jog tai nereiškia, kad režisierius diktuoja šią pajautą.
„Jausmai nekyla, jei yra brukami per prievartą“, – sakė Š.Bartas.
Nors režisierius šiuo metu jau dirba su naujais projektais, dalintis detalėmis apie juos nepanoro. „Galite vadinti tai prietaringumu“, – šypsodamasis sakė Š.Bartas.
8-ajame savo filme režisierius Š.Bartas pasakoja apie nuo kasdieninės rutinos pavargusį 50-metį vyrą (akt. Š.Bartas), po mamos mirties gedinčią jo dukterį (akt. I.M.Bartaitė) ir mylimąją (akt. L.Kmieliauskaitė), kurie drauge išsiruošia į sodybą netoli Vilniaus.
Pasaulinė filmo premjera įvyko 68-ojo Kanų festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“.
