Abu būdami dideli narcizai, nuolat balansuoja ant meilės ir neapykantos ribos. Jie ir aistringi, ir trapūs kaip krištolas, mėgstantys įsikūnyti į kitas asmenybes ar emocijas, pykstantys dėl vienas iš kito pavogtų sapnų ir svajonių, nuolat kvestionuojantys ribą tarp realybės ir fikcijos, performanso ir egoizmo. Filmą apie šių menininkų (su)gyvenimą ir kasdienybę komentuoja slem poezijos entuziastas Domas Raibys.
„Jeigu labai patiko „Kvadratas“, rekomenduoju pažiūrėti ir filmą „Meilės širdis“. Abu filmai iš skirtingų perspektyvų žvelgia į šiuolaikinį meną. Pirmajame – pagrindinis veikėjas kuratorius ir jo bėdos, antrajame – menininkų pora ir jų kančios. Ruben Ostlund supažindino su šiuolaikinio meno ląstelėmis ir molekulėmis, Lukasz Ronduda parodys, kokie atomai sudaro tas molekules. „Kvadrate“ kartais sunku susigaudyti, nes visko labai daug vyksta, bet gelbėja humoras. „Meilės širdyje“ kartais sunku susigaudyti, nes nieko nevyksta, bet gelbėja muzika (jeigu norite sužinoti, kokia tai muzika, „Youtube“ pasiklausykite Wojteko Bąkowski arba „Niwea“).
Atmetus visus išvedžiojimus, tai yra filmas apie dviejų menininkų, tiksliau, pagyvenusio vyro ir jaunos merginos, santykius. Šiuos santykius geriausiai atspindi scena, kai eilinio konflikto metu vyras užsidaro vonioje ir pradeda įrašinėti savo galvos daužymą į sieną…“