2019 01 28

Tadas Vidmantas: dvylika elementų, kurie būtini geram kino filmui

Kai kurie dalykai labai svarbūs geram filmui, tačiau žiūrovai jų turi beveik nepastebėti, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ sako režisierius bei scenaristas Tadas Vidmantas, įvardijęs dvylika elementų, kurie, jo manymu yra tiesiog būtini geram kino filmui.
Tadas Vidmantas
Tadas Vidmantas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

1. Idėja. Pasak režisieriaus, idėja paprastai telpa į vieną sakinį ar porą, kuriuos išgirdęs, žiūrovas nori pamatyti filmą. „Tai labai konkretu ir aišku, kaip, pvz., pora iš kaimo laimi 3 milijonus eurų“, - sako T.Vidmantas, prisimindamas vieną iš savo filmų. Pats kūrėjas nevengia savo idėjų papasakoti bičiuliams bei pažįstamiems – taip galima patikrinti, ar idėja įdomi, ar ne.

2. Istorija. Filmai turi klasikinę 3 arba 5 aktų struktūrą, kurios, režisieriaus teigimu, svarbu laikytis: „Žiūrovams visų taisyklių žinoti nebūtina, nes tai gali sugadinti žiūrėjimo džiaugsmą. Kai žinai tam tikrus principus, negali tiesiog paprastai žiūrėti filmo. Tačiau scenaristai kurdami scenarijų į tai būtinai turi atsižvelgti.“

T.Vidmantas filmo struktūrą vadina aiškia matematika, sukurta atsižvelgiant į žmogaus gebėjimą išlaikyti dėmesį ir sako, kad filmas žiūrovą turi sudominti per pirmas septynias minutes.

3. Emocijos. „Tai svarbiausias dalykas kine. Filmas turi sužadinti kuo daugiau ir kuo įvairesnių emocijų. Žiūrovas turi „sirgti“ už personažus ir jaustis taip, tarsi pats dalyvautų visame procese. Kai nieko nejauti pagrindiniam personažui, filmas ima atrodyti kaip laiko gaišimas.

Juk kinas – emocijų pardavimas. Taigi stengiuosi žiūrovui sukurti kuo geresnes emocijas – prastų pakanka ir gyvenime, tad noriu, kad apsilankymas kino teatre būtų pabėgimas iš kasdienybės. Noriu, kad žiūrovas pagyventų mano sukurtame pasaulyje“, – pasakoja laidos svečias.

4. Muzika. Pasak režisieriaus, muzika labai svarbi, nes sustiprina emocijas – jos lyg ir turi nepastebėti, nes melodija negali trukdyti filmui, tačiau ji be galo svarbi kuriant emocijas. Jis įsitikinęs – jei girdi muziką nuolat, veikiausiai bandoma užmaskuoti kažką, kas nepavyko.

5. Personažai. „Antraplaniai personažai gali būti kiek paviršutiniški ar stereotipiniai, tačiau pagrindiniai herojai privalo būti įdomūs, originalūs, išskirtiniai, o jų charakterį atskleidžia jų dialogai, reakcijos į pasaulį, bendravimas su kitais veikėjais, – vardija kūrėjas. – Dažniausiai pagrindiniai veikėjai yra netobuli ir turi kažką sužinoti, kažką naujo išmokti.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Tadas Vidmantas su žmona
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Tadas Vidmantas su žmona

Pasak T.Vidmanto, geriausius personažus sukuria režisieriai bei scenaristai, kurie nebijo parodyti savo silpnybių ir trūkumų. „Visi mes jų turime. Kai žiūrovas savo trūkumus įžvelgia personaže, tada jis ir „serga“ už personažą. Atsiranda emocijos ir visi kiti elementai“, – priduria jis.

6. Dialogai. Nors jie paprastai kuriami rašant scenarijų, režisierius patikslina, kad filmuojant jie yra redaguojami ir keičiami. Kartais aktorius tiesiog neištaria vienų ar kitų frazių taip organiškai, kaip tai skambėjo kūrėjo mintyse. Tokias vietas dažniausiai pašalina, kad ekrane neliktų žiūrovą neįtikinančių vietų.

Geriausia, pasak pašnekovo, kai dialogai yra tikroviški ir primena tikrų žmonių pokalbius.

7. Konfliktas, drama. Pagal jau minėtą struktūrą, drama būtinai turi būti. Jei nebus konflikto, nebus istorijos. „Nekalbu apie vaidus, kalbu apie tai, ką personažas praranda ar kuo jis rizikuoja. Kuo daugiau pastatyta ant kortos, tuo žiūrovui įdomiau“, – patikslina žinomas vyras.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Režisierius Tadas Vidmantas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Režisierius Tadas Vidmantas

8. Aktoriai. Režisierius pastebi, kad vaidinti teatre ir prieš kameras – labai skirtingi dalykai. Kine, jo teigimu, viskas vyksta subtiliau, paprasčiau, ne taip emocionaliai ir mažiau gestikuliuojant. Kartais nutinka ir taip, kad teatro aktoriai per daug vaidina, tada režisieriui tenka juos kiek pristabdyti ir priminti vaidybos prieš kameras principus.

„Geriausi aktoriai tie, kurie nevaidina. Aktoriai turi išjausti savo personažą, tad viskas sekasi tada, kai skiri aktoriui personažą, panašiausią į jį patį“, – svarsto pašnekovas.

Paradoksalu, tačiau kūrėjo pastebėjimu, daugelis skundžiasi, kad daugelyje lietuviškų filmų vadina tie patys aktoriai, tačiau kai nusifilmuoja nežinomi aktoriai, žiūrovai nenori žiūrėti filmo.

9. Meilės istorija. Net jei filmas ne apie meilę, romantiška istorija turi būti bent jau antrame plane – tai, pasak laidos svečio, visuomet pasiteisina, patinka žiūrovui ir labai praturtina patį filmą. Net ir „Matricoje“ buvo meilės, primena T.Vidmantas.

10. Dėmesys detalėms. Tai, režisieriaus manymu, padaro filmą tikru: „Kai kuriuose kadruose paslepiu įvairių detalių, kurias pamato tik patys pastabiausi. Svarbu parodyti pasaulį tokį, koks jis yra ir atsižvelgti į detales, nesvarbu, ar kalbame apie kostiumus, ar apie vietas ir pan. Detalės turi papildyti filmą, bet neturi jam trukdyti.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Režisierius Tadas Vidmantas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Režisierius Tadas Vidmantas

11. Labai gera komanda. Kuriant filmą dirba labai daug žmonių, kurie dažniausiai pasilieka už kadro ir sublizgėti gali tik titruose. „Prodiuseriai, kostiumų dailininkai, žmonės, atrenkantys aktorius, vietas ir kt. Visi jie labai svarbūs. Tarkime, režisieriui labai svarbu bendradarbiavimas su operatoriumi, tad labai džiaugiuosi, kad visuose filmuose dirbau kartu su Ronaldu Buožiu“, – pasakoja kūrėjas.

12. Gera pabaiga. „Ji nebūtinai turi būti laiminga, tačiau ji turi patikti žiūrovui. Net jei filmas yra vidutiniškas, gera pabaiga palieka žiūrovą patenkintą“, – įsitikinęs režisierius.

Parengė Eimantė Juršėnaitė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis